Įvykę renginiai

Edmundas Janušaitis – prozininkas, poetas, bardas. Visų pirma – poetas, savo buvimą pasaulyje išsakantis metaforomis, simboliais, ironija, saviironija, neretai šį sakymą pagardindamas sarkazmo prieskoniu, pabarstydamas druskos ant būties žaizdų, leisdamas jas išlaižyti suvokėjui, ir save taip matančiam, ir save taip juntančiam, ar panašiai – bet atpažįstamai susaistytam lemties pančiais prie to paties Pasaulio medžio, tame pačiame centre – gyvybės tvinksnyje. Visų antra, dainų tekstų ir muzikos autorius bei atlikėjas. E. Janušaitis neįsivaizduojamas be gitaros rankose ir mikrofono. Kas gali būti subtiliau, kaip poezijos ir muzikos dermė?

Poetui už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto angelas“ įteikta Vieno lito premija, 2018 m. už eilėraščių knygą „Debesų sala“ nominuotas Jono Aisčio literatūrine premija, 2020 m. įteiktas atminimo medalis už „Atokių stočių“ himno sukūrimą.

Šešioliktoje poezijos knygoje „Žaliakalnio ložė“ (Kaunas: „Naujasis lankas“, 2022) E. Janušaitis tęsia poetinę tradiciją mintydamas gyvenimą Žaliakalnyje, su kuriuo poetas suaugęs, kuris yra priebėga, užuovėja, slėpinys, namai. Įžvalgų romane „Su manim ir be manęs“ (Kaunas: „Naujasis lankas“, 2023) „Rašytojas modernistinėmis priemonėmis vis tik įtaigiai kalba apie jam skaudžias temas, jautriai prisiliečia prie jau seniai užmirštų ir visai nežinomų Žaliakalnio buvusių lūšnynų žmonių, jų dramatiškų likimų. Jis užčiuopia jų jiems paties sunkiai suvokiamą norą išsiveržti iš tokios žlugdančios aplinkos, mylėti, svajoti ir pakilti.

Dvasiniai pokyčiai rašytojui labai svarbūs. Knygos struktūra pagavi, verčianti ne tik atidžiai sekti ekspresyvų autoriaus pasakojimą, bet ir karts nuo karto sugrįžti į pradžią, nes kūrinys sąmoningai sudėtingai ir mąsliai sukonstruotas.“ (Gediminas Jankus)

E. Janušaičio vakare pakalbėsime apie prozišką ir poetišką gyvenimą, paklausysime Edmundo dainų.

Maloniai kviečiame pasibūti kartu.