„Kūrybiniai susitikimai po liepa“

Birželio 6 d. įvyko pirmieji projekto „Kūrybiniai susitikimai po liepa“ vaikams ir šeimoms, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės, renginiai – „Skaitymai su šunimis“. Individualius užsiėmimus vedė kinologės Urtė Ivanavičiūtė ir Gintarė Urbonavičiūtė su specialiai tam apmokytais terapiniais šunimis Zyle ir Svenu.

Užsiėmimų metu vaikai išsirinkę vieną iš pasiūlytų knygelių: K. Kasparavičiaus „Šunojaus diena“, J. Grogan‘o „Marlis ir kačiukai“, V. V. Landsbergio „Tinginių pasakos“, D. Čiurlionytės „Šuniukas Padauža ir sumanioji Aldutė“ ir kt., garsiai skaitė besiklausantiems, klusniems, ramiems ir mieliems šuniukams. Jaudinimąsi, pasak vaikų, išgyveno – neįprasta aplinka ir neįprastas klausytojas, tačiau buvo be galo įdomu ir šilta. Skaitytojai stengėsi aiškiai tarti kalbos garsus, juos artikuliuoti, teisingai perskaityti sakinį, perteikti mintį. Kinologės šypsojosi, drąsino, palaikė vaikus, priėmė visas klaideles, nekritikavo. Leido patiems pasitaisyti, įveikti jaudulį ir nugalėti baimę. Zylė ir Svenas irgi šypsojosi (juk šunys moka šypsotis...) ir klusniai gulėjo prie dalyvių kojų.

Po terapinių užsiėmimų švytėjo vaikų akys, susimąstę ir laimingi mintijo apie ką tik įgytą patirtį. Terapiniai skaitymai padeda autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams ir skaitymo sunkumų patiriantiems pasijusti geriau tiek emociškai, tiek fiziškai, pagerina pažintinius bei socialinius įgūdžius. Tyrimais įrodyta, kad per kaniterapijos užsiėmimus kinta žmogaus fiziologinės reakcijos, neuromediatorių veikla. Kaniterapijos užuomazgų pastebėta jau antikos laikais, jos pradininku laikomas B. M. Levinsonas. Užsiėmimuose dalyvauja tik specialiai apmokyti šunys. Jie sukuria saugesnę aplinką skaitant pasirinktą knygą, bendraujant su aplinkiniais, sumažėja baimė padaryti klaidą, užsimezga artimesnis ryšys su šunimis, sumažėja jų baimė, jeigu ji prieš tai buvo.

Unikalūs „Skaitymai su šunimis“ dar tęsis birželio ir rugsėjo mėnesiais. Tai vieni iš novatoriškų projekto „Kūrybiniai susitikimai po liepa“ renginių. Birštono kurorto šventės metu nuo 11 val. iki 14 val. projektas kviečia į „Knygų šalies“ kūrybines valandas visai šeimai su „Knygų šalies“ kūrybine studija „Tu gali sukurti knygą“ prie Birštono viešosios bibliotekos, kurių metu laukia pažintis su 2022 Metų knyga vaikams — Ilonos Ežerinytės „Tetule Liu“, kūrybinės dirbtuvės su knygos dailininke Marija Rubavičiūte, Antuano de Sent Egziuperi „Mažuoju Princu“, interaktyvios dirbtuvės su Ieva Matulionyte ir asistentėmis Sofija ir Elze Marija, suminagashi ir hieroglifų meistrystės paslaptys, kurias pristatys Kaoro Masedo (Kanazawa, Japonija, VIVITA), „Laiškas kaimynui“: kūrybinės valandos pagal Lijos Goldbergaitės kūrybą, kurias ves Sigutė Chlebinskaitė.

Projektas „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, finasuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės, įsibėgėja.

Birželio 10 d. „Knygų šalies“ kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“ subūrė kurorto gyventojus ir svečius į kūrybines dirbtuves po liepa. Smalsuoliai buvo be galo susidomėję ir jiems labai knietėjo susipažinti su knygų apipavidalinimo, iliustravimo niuansais ir subtilybėmis.

Dalyviai pasiskirstė į keletą grupių. Susipažino su dailininkės Sigutės Chlebinskaitės ir poetės Lijos Goldbergaitės kūryba, dalyvavo kūrybinėse laiškų dirbtuvėse pagal parengtus XVIII a. transformacinių knygų ruošinius vaikai susikaupę ir nuo širdies kūrė laišką kaimynui, seneliui, mamai, tėčiui ar slaptam brangiam žmogui, o paskui išdidžiai ir gana demonstratyviai nešiojosi juos kurorto gatvėmis. Ir buvo laimingi, nes rankose laikė šilčiausius spalvingus vokus su gražiausiais linkėjimais mylimiems žmonėms.

Pažintis su kūrėjomis Ieva Matulionyte ir Kaoro Masedo – dizainere, viešnia iš tolimosios Japonijos Kanazawa miesto, itin įspūdinga ir įsimintina. Žiūrovus ir dalyvius užbūrė suminagashi bei hieroglifų meistrystės paslaptimis. „Suminagashi“ japonų kalboje reiškia „vandens judinimą“. Tai antikinis japonų popieriaus dekoravimo menas, atsiradęs maždaug XII a. ir praktikuojamas Japonijos šventyklose ir vienuolynuose. Magiškas piešimo juodu tušu ant vandens procesas buvo laikomas tylia maldos ir susikaupimo išraiška. Kaoro Masedo padedant visiems pavyko suvingiuoti japoniškai žodį – m y l i u ar savo vardą, pasidaryti marmurinio popieriaus.

Nepamirštamas kūrybines valandas vedė ir Metų knygos 2022 „Tetulė Liu“ (teksto autorė Ilona Ežerinytė, leidykla „Žalias kalnas“, 2022) dailininkė, scenografė Marija Rubavičiūtė. Dalyviai susipažino su šios knygos iliustracijų kūrimo būdais, patys naudodami mišrios technikos metodą, piešdami, karpydami, koliažuodami sukūrė savą knygos iliustracijos versiją, joje įamžindami ir save. Kiti kūrė skirtukus, karpydami juose įvairias detales, piešdami ir visaip puošdami.

renginį vainikavo Antuano de Saint-Exupery personažo Mažojo Princo aštuoniasdešimtmečio šventė. Lankytojai susipažino su šio kūrinio leidimais lietuvių ir prancūzų kalbomis, erdvinėmis ir interaktyviomis šios ypatingos knygos versijomis. Rašė gimtadienio sveikinimus Mažajam Princui: „didelio torto, kurį galėtum pasidalinti su milijonais draugų visame pasaulyje!“, „kad ir kiek metų besulauktum, linkiu, kad visada liktum truputį vaikas!“. Juk taip svarbu savyje išsaugoti vaiką. Kiekvienas norintis, vadovaudamasis „Knygų šalies“ bičiulės iš Paryžiaus Claire Faÿ interaktyvia knyga „Le Petit Prince. Cashier de dessin anime“ (leid. Les Éditions Animées), galėjo ne tik sukurti sveikinimą šiam ypatingam herojui, bet ir specialios programėlės pagalba pamatyti, kaip sukurtas sveikinimo piešinys pasiekia Mažąjį Princą virtualioje erdvėje ir kartu keliauja po jo planetas.

Kūrybiniame procese sukosi visi: vaikai, tėveliai, mamos, tetos, močiutės, seneliai, šeimos. Buvo įdomu, linksma ir smaugu. Didelis ačiū dailininkams, „Knygų šalies“ ir VIVITA kūrėjams už prasmingą bendradarbiavimą, įtraukias veiklas. Ačiū ir dalyviams. Kas mes būtume be Jūsų?

Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.

Birštono viešosios bibliotekos Nemajūnų padalinyje birželio 15 dieną vyko projekto „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės renginys: knygų „Marmiai“ pristatymas ir kūrybinės dirbtuvės su rašytoja Indre Pavilonyte, dailininku-iliustratoriumi  Martynu Paviloniu. Į susitikimą atskubėjo ištikimi bibliotekos lankytojai – Birštono lopšelio-darželio ,,Giliukas“ vaikučiai, taip pat Nemajūnų dienos centro lankytojai ir bibliotekos skaitytojai. Visiems buvo įdomu sužinoti, kas yra Marmiai ir kaip jie gyvena.

Knygų serijos kūrėjai papasakojo apie ypatinguosius Marmius ir Martvudo girią. Marmiai simbolizuoja nakties ir tamsos būtybes, jie yra juodžių juodžiausi, tik akys ir dantys balti. Istorijos kalba apie pozityvias emocijas, nuoširdumą, draugystę. Autorių teigimu, šios knygos sukurtos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – jose gausu žinučių, kurios gali įkvėpti, priversti susimąstyti kiekvieną skaitytoją.

Kūrybinėse dirbtuvėse buvo kuriami marmiški akiniai. Vaikai juo piešė margių margiausiais raštais, išsikirpo iš popieriaus, užsidėjo ir išdidžiai puikavosi vieni prieš kitus.

Pažintis su Marmiais ir jų autoriais buvo įspūdinga ir spalvinga.

Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.

Birželio 30 d. Birštono viešosios bibliotekos Birštono vienkiemio padalinyje vyko tęstinio projekto „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė, Vaikų 2021 Metų knygos „Kaip sutramdyti žvėryną?“ pristatymas ir poezijos performansas su autore, iliustruotoja Indre Pliuškyte-Zalieckiene. Renginyje dalyvavo Birštono lopšelio-darželio „Giliukas“ ,,Boružiukų“ grupė su auklėtoja Rima Lankevičiene ir auklėtojos padėjėja.

Prieš pristatydama trečiąją savo knygą „Kaip sutramdyti žvėryną?“ klausimu „Aš žinote, kas yra „knygų graužikai?“ I. Pliuškytė-Zalieckienė privertė susimąstyti – iš tiesų, kas jie? „Boružiukai“ spėliojo spėliojo, kol išsiaiškino – tie, kurie skaito labai daug knygų. Ar vaikai mėgsta skaityti? „Taip,“ – džiūgavo mažieji, jie varto spalvingąsias knygeles, tėveliai paskaito, bibliotekoje – vyresn. bibliotekininkė Gražina Andrulevičienė. Ar namuose vaikai turi žvėrelių, pavyzdžiui, krokodilą? Neturi, tik katinėlių, šunelių. Vaikai vienas per kitą ėmė vardinti savo augintinius. Užsimezgė glaudus, atviras ir nuoširdus kontaktas su rašytoja. Indrė vartė jos pačios iliustruotą eilėraščių knygelę, o smalsuoliai uoliai ieškojo puslapiuose pasislėpusių žvėrelių. O labiausiai – nykštukų. Jų buvo labai daug. Rašytoja įtaigiai ir žaismingai skaitė eilėraštukus, įtraukdama dalyvius: vyko tikras poezijos performansas. Vaikai vaidino, improvizavo, klausinėjo, krykštavo, guviai komentavo iliustracijas, pridurdami savo istorijas. Žaidimo metu gaudė Indrės sukurtą kubą su nupieštais „Žvėryno“ personažais, rinkosi labiausiai patikusį ir visi rodė pačius būdingiausius tų žvėrelių bruožus: koks ilgas žirafos kaklas, dramblio straublys, kaip šuoliuoja arklys. Faforitu tapo žaliasis krokodilas.

Performansą I.  Pliuškyė-Zalieckienė baigė tuo pačiu klausimu: „Ar dabar žinote, kas yra „knygų graužikai?“ Taip, dabar jau aišku. Bet vienas berniukas po tylos pauzės konstatavo: „Man mama neleidžia knygų graužti.“ Iš tiesų, ar galima graužti knygas? Pavyzdžiui, ketvirtąją autorės knygelę vaikams  „Abėcėlė virtuvėje“, kurią I. Pliuškytė-Zalieckienė kartu su būsimais skaitytojais pavartė.  

Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.

Šiltas, linksmas, žaismingas, įspūdingas liepos 25-osios susitikimas su lietuvių literatūros klasike Violeta Palčinskaite, nustabiąja dailininke Marija Smirnovaite, charizmatiškuoju dainų autoriumi ir atlikėju Vygantu Kazlausku įvyko po gražuole liepa prie Birštono viešosios bibliotekos. Gausus menininkų gerbėjų būrys klausėsi poetės pasakojimų, dailininkės komentarų apie V. Palčinskaitės knygų vaikams „Ką padarė šokių salė“ ir „Aš vejuos vasarą“ iliustracijas, V. Kazlausko dainų. Švietė šypsenos, skambėjo žodžiai, liejosi spalvos ir muzikos ritmu sukosi knygų personažai.

Pjesės „Aš vejuos vasarą“ veikėja Giedrė pasakų šalyje ieškojo laimės akmens. Ir jį rado, tačiau niekam parodyti neįstengė, nes niekas jo nematė. Ar V. Palčinskaitė turi savo laimės akmenį? Taip, atsakė poetė, – jos laimė ridenasi kūrybos puslapiais. Ne viena karta užaugo su rašytojos eilėraščiais, skaitė pjeses, žiūrėjo spektaklius, filmą „Andrius“ ir t. t. Neretai posmai gimsta kaip netyčiukai, po išsiblaškymo, pavyzdžiui, patyrus netikėtą nuotykį. Poetė prisiminė, kaip kartą grįžusi į kavinę, iš kurios buvo trumpam išėjusi, baigė gerti ne savo kavą. Tada pastebėjo, kad ant kėdės atkaltės nėra jos kailinukų. Apsidairiusi juos pamatė prie gretimo staliuko, ant kurio jos laukė nugertas puodelis kavos. Įspūdį perteikti pasisiūlė eilėraštis. Būna, kas nors paprašo parašyti pjesę ar eilėraštį. Taip atsirado ciklas apie šokių salę, kurioje šoka trypia žiogas, strutis, begemotas ir kt. tango, valso, rumbos, rokenrolo – įvairių sportinių ir Lotynų Amerikos šokių ritmu. V. Kazlauskas sukūrė žavų miuziklą „Ką padarė šokių salė“ motyvais ir išleido CD. Keletą dainelių padainavo ir iš šio kūrinio – išties, norėjo šokti šokti šokti.

Kol Vygantas dainavo, Marija žiūrovams rodė knygos šokėjus, įspūdingus, išraiškingus, spalvingus. Meninėse dirbtuvėse dailininkė pasiūlė pabaigti iliustruoti jos paruoštus knygų skirtukus, kuriuose puikavosi po du personažus. Vyko  edukacija: vieni piešė, kiti kalbino poetę, klausėsi Vyganto atliekamų dainų V. Palčinskaitės žodžiais, net prancūziškos. Poetė žiūrovams dovanojo knygas „Aš vejuos vasarą“. Knygelės iškeliaus į Norvegiją, Švediją, JAV – keletą šalių, kuriuose gyvena vaikai, dabar besisvečiuojantys Birštono kurorte. Kurortą mėgsta ir labai išgyrė ir V. Palčinskaitė – koks jis gražus, švarus, ramus, harmoningas, žalias. Kaip ir M. Smirnovaitės  „Vejuos vasarą“ – žalia dominuojanti iliustracijų spalva poetę, kaip ji pati pasakojo, tiesiog išgydė, padėjo atsikelti iš ligos patalo. Knygą gavusi apsidžiaugė, žaluma pakerėjo, žiūrėjo žiūrėjo žiūrėjo į ją... ir pasijuto geriau.

Mes pasijutome geriau po susitikimo su menininkais, kurie neša šviesą, skleidžia gerumą, pakylėja virš kasdienybės dulkių, virš smulkmenų ir visokių nereikšmingų įvykių. Didžios asmenybės, jų veikla, susitikimas, pažintis, pokalbis su jomis konsoliduoja, priverčia permąstyti gyvenimą ir atrasti naujų prasmių.

Projektą „Kūrybiniai susitikimai po liepa“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė.

Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.

Liepos 28 d. Birštono viešojoje bibliotekoje vyko projekto, skirto vaikams ir jų šeimoms, „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės renginys: knygos „Visurų laboratorija. Miško paslaptis“ pristatymas ir improvizuotos dirbtuvės su autore Dovile Bajoraite-Dijokiene ir dailininke Simona Jurčiukonyte.

Rašytoja D. Bajoraitė-Dijokienė supažindindama su knyga „Visurų laboratorija. Miško paslaptis“, kurioje trečiokė Greta ir trimetis Paulius tyrinėja juos supantį pasaulį, pakvietė kartu pasvarstyti, kokią įtaką mūsų sveikatai turi miškas, kokį vaidmenį atlieka medžiai, kas yra virusai, kodėl knygos pavadinime yra žodis „visurai“, o ne virusai. Klausytojai mielai atsakinėjo, pasakojo, svartė, ką reikia daryti, kad būtų saugoma gamta, vardijo, kokius medžius pažįsta ir kokie jiems labiausiai patinka,

Dailininkė S. Jurčiukonytė pakvietė pasigaminti savo širdies medį. Kūrybinėse dirbtuvėse darbas virte virė: vaikai karpė, dėliojo, piešė, dalijosi įspūdžiais, fantazavo. Išėjo gražus, neįprastas miškelis. Pasidžiaugę juo pasinėrė į tyrinėjimus mobiliojoje laboratorijoje, kurią atsivežė viešnios. Akį masino įvairiausios gamtinės medžiagos: samanos, kaštonų žiedai, džiovintos vaistažolės, medaus korys, beržo tošis, pupelės, kiaušinio lukštas ir kt. Juos patyrinėti buvo galima per mikroskopus ir padidinamuosius stiklus. Buvo be galo įdomu pamatyti, kaip atrodo bitės koja, jos pilvelis, žmogaus plaukas, skruzdėlė, ląstelė, medžio žievė. Gamtos laboratorija labai sudomino ir kėlė nuostabą. Daug mokslo žinių sudėta į knygą „Visurų laboratorija. Miško paslaptis“, nes ją kuriant konsultuotasi su mokslininkais ir įvarių sričių ekspertais.  

Pažintis su kūrėjomis buvo turininga, žaisminga ir nuoširdi. Gamtos tyrinėjimai sužadino smalsumą ir paskatino ne tik praplėsti žinias, bet ir savo, kad ir mažais, darbais prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.

Rugpjūčio 1 d. Birštono viešojoje bibliotekoje vyko projekto „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės, vakaras su rašytoja, iliustratore Kotryna Zyle, knygos „Siela sumuštinių dėžutėje: nelabai baisios istorijos“ autore.

Nebe pirmą knygą vaikams išleidusi K. Zylė dalyvius sudomino kalbėdama apie jų gimimą. Kurti pasakojimus, kuriuose mitinės lietuviškos būtybės veiktų dabartiniame pasaulyje, paskatino girdėtos istorijos, tėtis vis prisimindavo vieną ar kitą „tikrą nutikimą“. Kotryna ėmė tyrinėti mitologiją, aiškintis, kokiomis mitinėmis būtybėmis ir dievybėmis tikėjo pagonys, kokios savybės joms būdingos. Tada kilo mintis jas įkurdinti šiuolaikininėje erdvėje. Taip gimė ir jų vaizdiniai. Deivės Gabijos buveinę įtaisė dujinės viryklės orkaitėje. Rašytoja parodė deivės piešinį ir savo nuotrauką, kurioje ji pati demonstruoja Gabijos povyzą. Iliustracijoms pozuodavo ne tik ji pati, bet ir draugai, draugų draugai.

K. Zylės paskatinti vaikai dalijosi girdėtomis sakmėmis apie lietuvių būtybes. Ar tiki stabuklingomis jų galiomis? Kažin... nors visko gali būti... Aplinkinio pasaulio reiškinius neretai sunku greitai paaiškinti moksliškai, kita vertus, reikia turėti daug ir įvairių mokslinių žinių. Intuicija ir emocijos pakiša vaizdinius, kurie atėjo iš tautosakos, mitų. Rašytoja betarpiškai bendraudama su auditorija, sužadino fantaziją ir įtraukė į protmūšį.

Klausimai, rodos, nesudėtingi, bet intriguojantys: kurį atsakymą iš trijų galimų pasirinkti? Ką raganos vagia Joninių naktį? Kaip atrodo lietuviška giltinė ir kaip ji atima gyvybę? Balsavo visi dalyviai. Atsakymai buvo skirtingi. Kotryna komentuodavo tiek klausimus, tiek atsakymus, taip plėsdama pažintį su mitinėmis būtybėmis, skatindama vaikus pasidalinti pastebėjimais, savo žiniomis ir patirtimi.

Vakaras buvo įtraukus ir komunikabilus. Neliko nė vieno abejingo. Ir todėl, kad žavėjo rašytojos asmenybė, traukė jos žinių bagažas, bet ir todėl, kad išlaisvinta vaizduotė kūrė visokias istorijas ir vaizdinius. Buvo išsiaiškinta ir knygos pavadinimo kilmė. Norint sužinoti, kodėl pasakyta, kad sumuštinių dėžutėje yra siela, reikėtų perskaityti visas šiupias-nešiurpias joje sudėtas istorijas.

Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.

Rugpjūčio 29 d. bibliotekoje į projekto „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės, renginį – susitikimą su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi ir dailininke Lina Itagaki – susirinko būrys vaikučių su tėveliais. Vyko M. Marcinkevičiaus knygų „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“, „Superbobutės“ pristatymas ir „Superbobučių kūrybinės dirbtuvės“.

Mažieji dalyviai emocingai ir gyvai reagavo į Linos su Mariumi skaidrėmis iliustruotą pasakojimą apie Betės nuotykius: kaip ji dresiravo slieką, kokia gimtadienio dovana atskrido, kaip mergaitė ją priėmė. Visi krykštavo klausydamiesi superbobučių nuotykių. Kai išėjo pirmoji „Superbobučių“ knyga, vaikams ji labai patiko ir rašytojo prašė tęsinio. Taip gimė antroji nuotykių dalis. Superbobutės linksmos, išradingos – nepaprastos, su jomis smagu buvo keliauti nuo vienos skaidrės prie kitos, knygos iliustracijos jose išraiškingos, charakteringos, vaizdingai atspindinčios pasakojimo turinį. Trumpų ištraukėlių skaitymas sukėlė juoką, ypač babamobilis – ypatingas automobilis, kuriuo važinėja tik superbobutė. Ne visos paslaptys buvo atskleistos, daug jų liko knygose. Svečiai pristatė ir naujausią knygą – „Mergaitė su šautuvu: istorija apie mergaitę partizanę“. Klausytojai surimtėjo, nes ir istorija labai rimta ir tikroviška.

Visi aktyviai dalyvavo „Betės proto mūšyje“. Smagiai spėliojo, kelerių metų Betė, kokios gimtadienio dovanos norėjo, sužinojo, iš kur ji gavo slieką, kodėl ant jos labai supyko kaimynė ir daug kitų įdomių klausimų ir dar įdomesnių atsakymų. 

Po to dalyviai buvo pakviesti sušokti šokį pagal M. Marcinkevičiaus dainelę. Džiaugsmingai pajudėję visi nuskubėjo į dirbtuves, kur turėjo sukurti superbobutę, babamobilį. Fantazijai nebuvo ribų. Plušėjo ir vaikai, ir jų tėveliai. Iš popieriaus karpė patikusias bobutes, automobilius, visokius daiktus ir lipdė koliažą. Piešė, dailino, kūrė ir nuolat dalijosi įspūdžiais ir emocijomis.

Linos ir Mariaus nuotaikingas, betarpiškas bendravimas su mažaisiais labai lengvai užsimezgė, nes buvo labai įdomu. O atsisveikinti buvo šiek tiek liūdna. Prisiminimui vaikai išsinešė savo darbelius, kuriuos nuoširdžiai kūrė.

Projekto partneriai: Birštono gimnazija, Nemajūnų dienos centras, Birštono vienkiemio bendruomenė, UAB „Gyvenimas“, VšĮ „Krašto vitrina“.