Knyga

Rašytoja Noelle Salazar romane „Karo lakūnės“ pateikia pritrenkiančią istoriją apie tai, kaip paprastos moterys, patekusios į II-ojo pasaulinio karo mėsmalę, tampa išskirtinėmis herojėmis.

Pagrindinė romano „Karo lakūnės“ veikėja Audrey Coltrane visuomet norėjo skristi. Būtent todėl ji kadaise išmeldė, kad tėtis išmokytų ją pilotuoti mažame aerodrome Teksaso valstijos užkampyje. Būtent todėl ji užsirašė į karo lakūnų mokymus Havajuose, kai Europoje prasidėjo karas. Ir tik dėl to ji užsispyrusiai teigia: jos nedomina jautrūs (ar jausmingi) romantiniai santykiai, net su nuginkluojančios šypsenos savininku leitenantu James Hartu, kuris galiausiai tapo geru draugu, šalia Audrey brangiausių bendražygių – kartu skraidančių moterų lakūnių. Visa tai įgavo naują prasmę vieną baisią dieną Pearl Harbore, kai pradėjo kristi bombos ir nebeliko jokios saugios vietos.

Audrey Coltrane, kuri dalyvauja WASP (Women Airforce Service Pilots) programoje, tenka vykdyti neefektingas, bet efektyvias ir svarbias užduotis – perskraidinti karo lėktuvus iš vienos bazės į kitą, apmokyti besiruošiančius tapti karo lakūnais naujokus, testuoti ore prieš atiduodant į frontą ir ką tik pagamintus, ir po mūšių suremontuotus lėktuvus. Šiuos darbus moterys atlikdavo neturėdamos (ir nesaugomos) karinės tarnybos statuso. Noelle Salazar, be abejo, neleidžia savo herojei likti tik militaristinėje ir didvyriškoje, bet vis tik rutinoje – kai leitenantas James dingsta be žinios, ji randa jėgų kirsti fronto liniją ir leidžiasi į kovą ne tik už savo šalį, bet ir už savo meilę.

Kritikai ir skaitytojai debiutinį Noelle Salazar romaną „Karo lakūnės“ įvertino palankiai, vienbalsiai pažymėdami, kad intensyvi romantinė linija nenustūmė į antrą planą dosniai ir tirštai atskleistų moterų lakūnių charakterių.