Stanislovas Moravskis

Stanislovas Moravskis

Stanislovas Moravskis (Stanisław Morawski, 1802-1853) – gydytojas, literatas, vienas įžvalgiausių XIX šimtmečio memuaristų, gimė 1802 metais Mickūnuose, prie Vilniaus, tėvoniniame  motinos dvare. Jis buvo vienturtis Apolinaro Moravskio, karaliaus Stanislovo Augusto šambeliono, ir Marijos Semeškaitės sūnus. Kilmė žadėjo puikią ateitį, bet ne vien ji traukė aukštuomenės dėmesį. S. Moravskis, kilmingas bajoras, penkerius metus pašventė medicinos studijoms Vilniaus universitete, 1823-aisiais apgynė daktaro disertaciją „Dissertatio inauguralis medicopractica casum diabetis meliti cum epicrisi exhibens“. Tai buvo ypatingas įvykis. Anuometiniu įsivaizdavimu gydytoju galėjo būti tik prancūzas, vokietis, vengras ar italas, jokiu būdu – ne kilmingas ir turtingas šio krašto pilietis. Gabus gydytojas, Vilniuje vadinamas „gražiuoju Moravskiu“, nestokojo moterų dėmesio, bet pats meilei kėlė didelius reikalavimus.

1819 metais, S. Moravskis, būdamas slaptų studentiškų Vilniaus organizacijų nariu, ryšių ir įtakingų asmenų dėka išvengė arešto, bet jo bičiuliai patyrė visus tremties išbandymus, ir dėl to  jį visą gyvenimą lydėjo sunkus kaltės jausmas.

S. Moravskiui nelemta buvo patirti motiniškos ir tėviškos meilės. Tėvai išsiskyrė, motina anksti mirė. 1829 metais, negalėdamas ištverti tėvo despotizmo, S. Moravskis persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą, ten vertėsi gydytojo praktika, tarnavo valstybinėse įstaigose. 1838-aisiais, po tėvo mirties, grįžo į Lietuvą, į Ustronę, kur ir praleido likusį savo gyvenimą. Ten praėję metai buvo skirti susikaupimui, apmąstymams, literatūriniam darbui. Ustronėje sukurti pagrindiniai S. Moravskio tekstai – prisiminimų knygos „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“, „Peterburge“, „Broliai bajorai“, kelionių apybraiža  „Nuo Merkinės iki Kauno“ bei dramos ir politiniai raštai. S. Moravskis mirė 1853 metais, palaidotas Nemajūnuose.

Stanislovo Moravskio idėjos, jo puoselėtos vertybės aktualios ir šiandieną, todėl džiaugiamės, kad Birštono viešosios bibliotekos, savivaldybės, Lietuvos istorijos instituto, Nemuno kilpų regioninio parko bei „Gyvenimo“ laikraščio redakcijos pastangomis šios iškilios asmenybės gyvenimą ir kūrybą pavyko prikelti iš užmaršties.

Parengta pagal dr. Redos Griškaitės straipsnį „Keletas štrichų Stanislovo Moravskio portretui“.

Paskutinį kartą redaguota: 2020-02-22