Naujienos

Liepos 18 d. įvykę jubiliejiniai krašto šviesuolio Stanislovo Moravskio (1802–1853), gydytojo, rašytojo, memuaristo XX skaitymai „Stanislovas Moravskis ir XIX a. šventės“ buvo įspūdingi ir nuotaikingi. Vakarui iškilmingumo suteikė Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos istorinio šokio kolektyvo „Reverence“ (vadovė Daina Misiukevičienė) „Polonezas“ (pranc. polonaise < (danse) polonaise – lenkų šokis), šokis, kuriuo 18–19 a. buvo pradedamos puotos, pokyliai.

Skaitymus vedęs architektūros istorikas, architektas dr. Marius Daraškevičius pastebėjo, kad ši prasminga tradicija tęsiasi ir moravskiečių, rašytojo atminimo, kūrybos puoselėtojų, entuziazmu, nes visada buvo ir bus tokių, kurie vadovaujasi principu – „Moravskio niekada negali būti perdaug“ – jis buvo tiesiog genialus. Jundeliškėse (tada – Paverkniai, arba Ustronė, lietuviškai – Nuošalė) augo, čia ilgai gyveno, čia mirė, čia palaidotas. Vilniaus universiteto auklėtinis, filaretas, Adomo Mickevičiaus bičiulis, ne tik gydytojas, bet ir rašytojas, memuaristas, etnografas S. Moravskis labai mylėjo šį karštą. Ir tai ne kartą įrodė.

Istorikė dr. Reda Griškaitė iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą išvertusi ir sudariusi jo knygas, tyrinėjusi jo gyvenimą, skaitė pranešimą „Šokame, vadinasi dar esame“ apie tai, kaip linksminosi ir pramogavo pats Moravskis ir jo amžininkai: kokie buvo pokyliai, šokiai, redutos (vieši kaukių baliai, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys, nepriklausomai nuo luomo), maskaradai (aukštuomenės pasilinksminimai, kurių dalyviai privalėjo būti su kaukėmis ir dėvėti charakteringus kostiumus). Pasilinksminimai buvo vadinamojo Karnavalo (Užgavėnės, Mėsėdis, Velnio dienos) laikotarpiu – nuo Naujųjų metų pradžios iki Pelenų dienos. XVIII a. pabaigoje išpopuliarėjus Grand Tour (Didžiosioms kelionėms) bajorija į Lietuvą parvežė ir dalį Venecijos, Romos ir Paryžiaus karnavalų dvasios. Užgavėnės, arba Karnavalas, buvo neatskiriama XIX a. pirmosios pusės Vilniaus gyvenimo dalis. Moravskis pats dalyvavo, stebėjo ir juos aprašė. Į Vilnių tam laikotarpiui iš savo dvarų suvažiuodavo visa Lietuvos bajorija. Tuomet savo vietą rado ir maskaradas, ir šokis, kuris buvo muzikos, bendravimo sritis, bendruomeniškumo ir meilės žmonėms, patriotizmo ir tvirtybės išraiška.

Aktorius dr. Egidijus Stancikas skaitė ištraukas iš S. Moravskio knygos „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“: „Maskaradai – tai tokios pramogos ir pasilinksminimai, kuriuose, jeigu tik tam yra atitinkamos sąlygos, pasismaginti gali kiekvieno luomo, kiekvieno amžiaus, bet kokio išsilavinimo žmogus. <...> Vilniaus maskaradai buvo garsūs visoje Europoje“. Šmaikštus S. Moravskio žodis, taiklūs apibūdinimai puikiame dr. R. Griškaitės vertime piešte piešė saloninius vaizdus ir tų salonų personažus, šokių subtilybes. S. Moravskis savo memuaruose atmena ir visokiausių pokštų, juokelių.

Vakarą paįvairino „Reverence“ sušoktas The Duke of Kent's Waltz“ („Kento hercogo valsas“) –šokis, populiarus XIX a. pradžioje.

Dr. M. Daraškevičius vaizdžiai iliustravo savo pasakojimą apie doktorantūros laikais Užgavėnių laikotarpiu jo organizuotus Vilniaus karnavalus, kuriuose dalyvavo tiek studentai, tiek vyresni, tiek žymūs

žmonės, sportinių šokių šokėjai, aktoriai ir kt. Renginiai žurnalistų buvo įvardinti kaip „Karnavalai gurmanams“. Jie būdavo teminiai, skirtingose Vilniaus vietose, net Vilniaus Rotušėje. Šiuose kaukių baliuose, primenančiuose salonines pramogas su istoriniais šokiais ir kostiumais, dvarų užstalės elementais ir pan., buvo kuriami gyvieji paveikslai (pvz., „Paskutinės vakarienės“), gyvosios, plačiai žinomos skulptūros, rengtasi pasakų, mitų veikėjais, komponuotos operų ir operečių mizancenos, atkurtos grafienė Ona Janina Radvilaitė-Tiškevičienė, Barbora Radvilaitė ir kt. Baroko, Renesanso epochų dvasią skleidžiančioms šventėms buvo ruošiamasi iš anksto ir visada jos aistringai traukė bendraminčius, išradingus, ekspresyvius ir kupinus idėjų žmones.

Skaitymų mecenatas Rimvydas Baranauskas, pasidžiaugęs S. Moravskio tekstais, šventišku vakaru, jau du dešimtmečius puoselėjama tradicija, pristatė savo prieš 15 metų Švedijos aukcione pirktą unikalų paveikslą, kurio amžius siekia galbūt XVIII šimtmetį ir, rodos, laiko mažai paliestas. Dvi gracingai susikibusios damos, kurių pozą pademonstavo „Reverence“ šokėjos, lyg ir reprezentuotų šokių fragmentą. R. Baranauskas pakomentavo paveikslo simbolius ir reikšmes, susiedamas su Antikos mitologija ir istorijomis. Mecenatas kasmet mielai pristato skaitymų dalyviams savo kolekcijos vieną ar kitą originalų paveikslą.

Vakaras baigėsi nuotaikingais kolektyvo „Reverence“ šokiais: „Gathering Peascods“, kuris 1-ą kartą aprašytas 1661 m. ir buvo mėgstamas šokti dvaro puotose, pasilinksminimuose, bei „Margate Hoy“ – angliškas kantri šokis, 1-ą kartą publikuotas 1783 m. „Thompson“ žurnale, kurį smagiai kartu šoko ir žiūrovai.

Lietuvos Respublikos Seimo narė Jūratė Zailskienė, pasidžiaugusi renginiu ir ilgamete tradicija įteikė padėkas: Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei ir kolektyvui, Birštono ir Prienų krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorei Ramutei Šimukauskaitei, dr. R. Griškaitei, dr. M. Daraškevičiui, mecenatams Rūtai ir Rimvydui Baranauskams už iniciatyvą, kūrybiškumą, atsidavimą, istorinės ir literatūrinės atminties saugojimą, krašto šviesuolio S. Moravskio kūrybos puoselėjimą, sklaidą.

Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys ir administracijos direktorė Jovita Tirvienė taip pat dėkojo ir didžiavosi gražiu renginiu, įteikė Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės padėkas bibliotekos direktorei A. Jaskūnienei ir redaktorei R. Šimukauskaitei už prasmingą tradiciją, krašto istorijos puoselėjimą.

Daug nuoširdžių padėkos žodžių bendraminčiams, skaitymų dalyviams, rėmėjams: dr. R. Griškaitei, dr. M. Daraškevičiui, dr. E. Stancikui, mecenatams Rūtai ir Rimvydui Baranauskams, Birštono savivaldybės vadovams, kompozitoriui Teisučiui Makačinui nuolat padėjusiam parinkti muziką, kuri atitiktų skaitymų temą, nuotaiką, atlieptų XIX a. dvasią, jo žmonai Virgilijai Makačinienei, LRT laidų ciklo „Vizijos ir tikrovė“ režisierei, sukūrusiai filmą apie S. Moravskio, Ustronės Atsiskyrėlio, gyvenimą, įteikdamos S. Moravskio mylimiausių gėlių – jurginų, skyrė bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė ir laikraščio „Gyvenimas“ redakrorė R. Šimukauskaitė.

Nuotaikingas, linksmas ir kartu intelektualus vakaras, pilnutėlė Birštono kurhauzo salė patvirtina, kad S. Moravskis, jo kūryba, skelbtos idėjos yra aktualios, svarbios mums ir šiandieną.

Aktoriaus dr. Egidijaus Stanciko skaityti tekstai: