Naujienos

2026 m. spalio 16 dieną Birštono kurhauze įvyko 8-oji nacionalinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“.  Joje pranešimų klausėsi ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvavo 114 dalyvių iš visos Lietuvos: Biržų, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Raseinių, Utenos ir kt. Profesinis besidominčių biblioterapija dalyvių laukas įvairus: bibliotekininkai, socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai, psichologai, menotyrininkai, edukatoriai.

Konferencijos dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Ji  pasidžiaugė, kad apie gydančią knygos galią ir biblioterapijos galimybes kalbamąsi Birštone – sveikatinimo ir harmonijos kurorte.

Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė Donata Grakauskaitė-Šličienė akcentavo gero žodžio vienas kitam svarbą. Bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, būdama šios konferencijos iniciatore, pasidžiaugė visa konferencijos organizatorių komanda, besiplečiančiu susidomėjimu biblioterapija ir aktyvėjančiu jos taikymu bibliotekose. Ji pakvietė susirinkusius tylos minute pagerbti ilgametį konferencijos organizacinio komiteto narį, Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto įkūrėją ir vadovą prof. Rimantą Kočiūną.

Konferencijos pradžioje dalyviai klausėsi teorinių pranešimų, kuriuose buvo analizuojamas skaitymo poveikio universalumas, pristatyti tyrimai, biblioterapijos taikymo galimybės sveikatos priežiūros institucijose, laimės pojūčio neurologinė analizė ir kasdieniai įpročiai, kuo mūsų smegenys džiaugiasi, o mes patiriame laimės pojūtį (vienas jų – skaitymas) ir kt.

Biblioterapijos tyrėja ir praktikė, psichoterapijos specialistė dr. Jurgita Girčienė skaitė pranešimą „Biblioterapinio knygų poveikio universalumas: per skaitymo malonumą į išmintį". Anot pranešėjos, moksliniai tyrimai bei skaitytojų klubų vedimo ir asmeninė patirtis parodė neabejotiną grožinių knygų skaitymo – ar klausymo – naudą. Pastaroji juntama ir tada, kai skaitoma tiesiog dėl malonumo. Susitapatinus su patinkančiais herojais kartu su jais skaitytojai išgyvena ir savo užslėptas emocijas, ir – užplūsta palengvėjimas, kyla naujų įžvalgų, keičiasi nuostatos ir netgi elgesys. Savaiminį biblioterapinį skaitymo poveikį itin sustiprina sąveikos biblioterapija – grupinė ar individuali.

Rašytojos, menų terapeutės, literatūrologės Vitalijos Maksvytės pranešimas buvo skirtas pastarųjų metų mokslinių tyrimų apžvalgai, pristatančiai biblioterapijos metodų taikymą sveikatos priežiūros sistemoje. Pranešimo autorė didžiausią dėmesį skyrė su depresija, nerimu, onkologija, psichotraumatologija bei skausmo mažinimu susijusiems tyrimams ir jų rezultatams. Pranešėja pasidalijo įžvalgomis, kaip biblioterapinės paslaugos galėtų būti integruotos į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja dr. Ieva Sereikė pranešime svarstė: kas smegenims suteikia laimės pojūtį? Kiek prie mūsų geresnės savijautos gali prisidėti kasdieniai įpročiai? Pranešime gydytoja aiškinasi, kaip mūsų savijauta siejasi su smegenų veikla ir gyvenimo būdu. Remdamasi moksliniais tyrimais, ji pristatė ir pakomentavo paprastus kasdienius įpročius (pasiklausyti paukščių, pasivaikščioti gamtoje, daugiau būti šviesoje, padaryti gerus darbus kitiems ir kt.), kurie gali padėti jaustis geriau. Ypatingai malonu, kad tarp dešimties paprastų būdų pasijausti laimingais, gydytoja įvardino ir grožinės literatūros skaitymą.

Psichologas Timas Petraitis pristatė savo patirtį, kaip sužaidybinti skaitymo procesą ir taip į jį įtraukti daugiau norinčių skaityti. Nuo 2024 metų Timas organizuoja skaitymo varžybas. Visą procesą jis aprašo savo tinklaraštyje 12storu.wordpress.com.

Antroje konferencijos dalyje klausėmės kolegų patirties, įgyvendinant biblioterapijos projektus. Rokiškio r. sav. J. Keliuočio viešosios bibliotekos darbuotoja Snieguolė Galvelienė pristatė projekto „Sienų sujungimas: socialinę įtrauktį skatinančios bibliotekos Latvijoje ir Lietuvoje“ veiklas, suorganizuotą biblioterapinių užsiėmimų ciklą, skirtą vietos bendruomenės emocinei gerovei.

Kristina Serapinienė, Suaugusiųjų vartotojų skyriaus vedėja, apžvelgė  Trakų viešojoje bibliotekoje įkurto „Biblioterapijos mylėtojų“ klubo veiklas, biblioterapijos renginius netekties, meilės vaikams, draugystės ir kt. temomis, bendradarbiavimo su slaugos namais patirtį.

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Rasa Derenčienė pasidalijo įspūdžiais iš 3-iosios tarptautinės mokslinės ir praktinės biblioterapijos konferencijos Kenterberyje (Jungtinė Karalystė), subūrusios 25 šalių tyrėjus, bibliotekininkus, psichoterapeutus, sveikatos priežiūros specialistus, taikančius biblioterapiją, poezijos terapiją bei kūrybinį rašymą savo darbe. Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas sunkių patirčių išgyvenimui, kai žodžių pritrūksta arba kalbėti yra per sunku, pristatyta poetinių mikrodozių koncepcija – praktinis metodas: trumpų eilėraščių skaitymas mažomis, reguliariomis „porcijomis“ kasdienybėje, kūrybinės dirbtuvės – pasivaikščiojimas po literatūrines miesto vietas ir kt. Anonsavo, kad 4-oji tarptautinė biblioterapijos konferencija 2027 m. vyks Stambule.

Konferencijoje ne tik klausomasi pranešimų, bet ir įgyjama patirties dalyvaujant praktiniuose kūrybiniuose – terapiniuose užsiėmimuose.  Dalyviai galėjo pasirinkti Auksės Luišaitės-Jauniškės vedamą judesio terapiją „Judantys sielos žodžiai. Šokio – judesio terapija su poezijos elementais“, Lauritos Peleniūtės „Sutartinių giedojimo“ užsiėmimą ar Donatos Grakauskaitės-Šličienės kūrybinio – terapinio rašymo dirbtuves „Tyliuose puslapiuose – triukšmingos mintys ir jausmai“.

Svarbus konferencijos dalyvių grįžtamasis ryšys, padedantis įvertinti jos sėkmę, sužinoti, ar pateisino dalyvių lūkesčius, pasiekė numatytus tikslus. Išplatinome anketą, kurioje prašėme atsakyti į keletą klausimų.

Apklausoje dalyvavo 51 proc. konferencijos dalyvių. Jos rezultatai atskleidė teigiamą konferencijos vertinimą. Bendras vertinimas siekė 9,16 balo iš 10, o praktinė nauda, galimybė įgytas žinias pritaikyti profesinėje veikloje – 8,45 iš 10. Dalyviai dėkojo už sklandų, įkvepiantį ir naudingą renginį, galimybę išgirsti kolegų patirtis, o ateityje norėtų daugiau praktinių biblioterapijos taikymo pavyzdžių bei darbo su skirtingomis tikslinėmis grupėmis, ypač jaunimu ir senjorais, metodikų.

Džiaugiamės, kad konferencija pateisino dalyvių lūkesčius, pasižymėjo aukšta turinio kokybe ir praktine verte, o apklausos rezultatai atskleidė ir tolesnes biblioterapijos temų plėtojimo kryptis.

Konferencija suorganizuota bibliotekai įgyvendinant projektą „Biblioterapija kultūrinių kompetencijų ugdymui“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė.