Įvykę renginiai

Balandžio 12 d. Birštono viešojoje bibliotekoje vyko rašytojo, poeto, dainų autoriaus ir atlikėjo Edmundo Janušaičio poezijos „Žaliakalnio ložė“ ir prozos „Su manim ir be manęs“ knygų pristatymas.

Kalbėjome apie gyvenimą Žaliakalnio ložėje, gyvenamosios vietos aurą, menininko statusą sociume, jo vienišystę ir bendrystę, kūrybos ištakas. Kaip perprasti menininko vidinį pasaulį? Juk jis gana slėpiningas, atsiveriantis teksto ir potekstės labirintuose, muzikos garsų gelmėse. E. Janušaičiui rašymas kyla iš būtinybės, tai pašaukimas, išsisakymas, pasakymas, gyvenimo būdas.

XX a. antros pusės pervartose maištinga Edmundo siela protestavo prieš priespaudą, buvo ieškota savitų protesto formų, ieškota bendrystės su tokiais pačiais nenuoramomis. Apie tai poetine kalba byloja knyga „Su manim ir be manęs“, kuri tęsia Žaliakalnio istorijas, pradėtas būsenų romane „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“. Tai antroji serijos dalis, dabar rašoma trečioji – apie Kalantos laikus. Rašymas Edmundui būtinas kaip kvėpavimas. Eilėraščiai išnyra tarsi savaime, belieka juos užrašyti. Neužrašytieji išeina taip, kaip atėję. Lyrika nuspalvinta tamsesniais tonais, joje susimąstymas, užklausimai, šviesos ir harmonijos troškimas ir paieškos. Pats rašymas, ko gero, harmonizuoja E. Janušaičio gyvenimą, kaip ir gamta, Žaliakalnio vaizdai, jo ritmas, buitis ir būtis. Juk pažįstamas kone kiekvienas praeivis, senbuvis, kiekviena gatvelė, skersgatvis, įžymiojo turgaus gyvenimas, verdantis paradoksų liūne.

Nemanytume, kad Edmundas liūdesio poetas, nors jis pats panašiai teigia. Savita menininko melancholija – ją peršviečia ir sugyvina sveikas humoras, ironija ir saviironija, maištas išjudina nuobodulį, ypač dainose. E. Janušaitis turi tvirtas nuostatas, moralinius principus – nepajudinamą kasdienybės stuburą, savo gyvenimo pulsą, kurį vis pasitikrina liedamas žodžius popieriaus lape, bendraudamas atvirai ir nuoširdžiai. Jis paprastas, bet nepaprastas. Ar gali būti kitaip? Ar galima menininkui nurodyti, kokia jo laikysena turėtų būti? Ar mes patys žinome, kaip turime būti šiame pasaulyje? Edmundas tiki likimu. Ir žmogumi. Mes irgi tikime Edmundu.