Juozo Palionio eilėraščiai

Birštono peizažas

Užsisvajojus teka upė. į
Alėja medžių. Jau rugpjūtis.
O, Dieve, vėlei man parūpo
Sugrįžti čia ir būti, būti

Ir vėjas Birštonan užsuko
Gal tyčia, o gal būt per klaidą.
Prie kalno Vytauto pabūkim
Net mielai saulei nusileidus.

Lyg pasaka, jaunystės mieste,
Esi. Ne kartą jau buvau sapnavęs.
Ateisiu vėlei prisiliesti
Prie Nemuno, prie beržo savo.

Vakaras prie upės

Vakaras. Temsta.
Nurimsta dienos garsai.
Ir upė tarsi lėčiau teka.
Lakštingalą girdžiu.
Tenai, už vingio,
Gojuose žaliuos,
Krenta upelis į Nemuną
Ir dingsta verpetuose tėkmės.
Krenta upelis Krakila, ir aš
Krentu, kad pakilčiau
Lyg paukštis, tarsi atgimčiau
Naujai džiaugtis
Vakarėjančiu dangumi.