Vakaras Birštono 640 metų sukakčiai paminėti


Nuotraukoje iš kairės: dainininkai Baltrus Krikščiūnas, Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė,
fleitininkė Jurgita Otienė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė,
 aktorius Saulius Čiučelis, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė,
 istorikas Simonas Matulevičius, vicemeras Vytas Kederys

Birželio 9 d. Birštono kurhauze vyko vakaras, skirtas Birštono vardo 640 m. sukakčiai, svarbiai Birštono istorijos pradžios datai, paminėti. Vokiečių ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis 1394 metais išleistoje eiliuotoje kronikoje senąja vokiečių aukštaičių kalba užrašė, kad „1382 metais, per šaltį ir sniegą, Maršalas paskyrė žygį prieš lietuvius. Priartėjus prie žemės, jis padalijo kariuomenę į tris. Viena nuėjo Birštono pilies link, bet greitai atsitraukė; antrą matė Punios žemėje, trečią – Alytuje“. Šiame pasakojime pirmą kartą minimas Birštono vardas – „brist“.
Šį istoriškai svarbų faktą savo pranešime „Kas atsitiko Birštone 1382 metų vasario 21 d.“vakaro metu analizavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų auklėtinis, istorikas Simonas Matulevičius. Lektorius atkreipė dėmesį, kad kronikoje minima Birštono pilis, kas rodo, jog tai turėjo būti gynybinis kompleksas, tuo metu galbūt besivystąs į valdovo rezidenciją. Vokiečių ordinas, padalijęs savo kariuomenę į tris kovines grupes, stipriausiąją, kuri įvardijama lotynišku terminu „prima cohors“, lietuviškai – pirmąja kohorta, nukreipė į Birštono pilį. Pilies užimti nepavyko, ordinas atsitraukė. „Šioje istorijoje pasirodo ir kitas Lietuvos sėkmės simbolis – dar jaunas karys, būsimasis Lietuvos valdovas Vytautas, naktį su savo vyrais užpuolantis ordino karių stovyklą ir sutrikdantis žygio planus. Dar vienas gražus akcentas, Birštoną jau pirmajame paminėjime susiejantis su garsiausiu Lietuvos valdovu.“ – akcentavo lektorius. Po 1863-iaisiais Leipcige išleistos istorinių šaltinių analizės („Scriptores Rerum Prussicarum“) galima išskaičiuoti ir įvykių dieną – 1382 metų vasario 21-oji. „Birštono pilį ir dvarą „vizitavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, taip pat karaliai Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Steponas Batoras. Nė vienas kitas Lietuvos kurortas tokiu valdovų dėmesiu pasigirti negali, apskritai retam Lietuvos miestui pasisekė tokią istoriją turėti.“ – pabrėžė S. Matulevičius. Kazimieras Jogailaitis Birštono valdose lankėse bent 19 kartų. Karaliai ir kunigaikščiai čia medžiojo, poilsiavo, tvarkė valstybės reikalus. Skirtingais aspektais tyrinėta istoriko Simono Matulevičiaus Birštono karališkoji istorija įrodė, jog miestas pagrįstai gali didžiuotis savo istorija ir ją įprasminti savo darbais.

Vakaro metu „Naujosios Prūsijos kronikos“ ištraukas taisyklinga lotynų kalba, vertimą lietuvių kalba perskaitė aktorius Saulius Čiučelis. Muzikinius kūrinius fleita atliko Jurgita Otienė, giesmes giedojo Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė ir Baltrus Krikščiūnas.

Renginyje kartu su Birštono savivaldybės vicemeru Vytu Kederiu dalyvavusi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė nuoširdžiai padėkojo S. Matulevičiui už pranešimą, atliktus tyrinėjimus, išsamią informaciją apie garsiąją Birštono istorijos datą, pasidžiaugdama, kad Birštonas didžiuojasi savo didinga praeitimi ir nuolat kuria savo miestą.

Renginys suorganizuotas įgyvendinat Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės finasuojamą projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu Birštono dangum”.

Paskutinį kartą redaguota: 2022-06-21