Vakaras, skirtas Birštono karališkajai istorijai

Vakaras, skirtas Birštono karališkajai istorijai

Intelektualus, informatyvus, estetiškas, Birštono viešosios bibliotekos organizuotas projekto „Po žvaigždėtu Birštono dangum“ vakaras, skirtas karališkajai Birštono karališkajai praeičiai, vyko liepos 5 d. Kurhauze. Prof. dr. Raimonda Ragauskienė įdomioje, gyvoje, iliustratyvioje paskaitoje „Paskutinieji Jogailaičiai ir Birštonas“, skirtoje Barboros Radvilaitės 500-osioms gimimo metinėms, pateikė naujų faktų, kurie nėra aptarti jos studijoje „Karališkojo Birštono praeitis: istorinė raida iki XIX a.“ Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto laiškus talentingai skaitė aktorė Edita Niciūtė, šventiškumo ir iškilmingumo vakarui suteikė muzikiniai kūriniai arfa, kuriuos atliko arfininkė Viktorija Smailytė.

Prof. dr. R. Ragauskienė prieš pradėdama paskaitą pasidžiaugė Birštonu: „Puikiai išpuoselėtas miestas, tikras europinis kurortas,“ – sakė ji. Pirmojoje paskaitos dalyje profesorė kalbėjo apie paskutiniųjų Jogailaičių vizitus ir veiklą XVI a. Birštono valdose, atkreipdama dėmesį, kad Lietuvos istorija – ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių istorija, nes juose taip pat vyko intensyvus gyvenimas. Todėl mokslininkė apžvelgė, kuo Birštonas panašus ir kuo išskiria iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų. Kaip ir visur, XVI a. Birštone didelių pokyčių įnešė valakų reforma, Birštono valdos ir valdelės smulkėjo, bet tuo pačiu jautėsi ekonominis pakilimas. Birštonas pateikia unikalią medžiagą vietovardžių tyrinėtojams: tuo metu bent 16 vietovių pavadinimų baigiasi „-ščyzna“. Vietovardžiai tokiu baigmeniu išliko iki dabar, išskyrus Kisieliškes ir Siponis. Tačiau Birštone vyko ir atvirkštinis procesas: susiformavusios pavardės buvo keičiamos pagal vietovardį.

Iš kitų miestų Birštonas išsiskiria karališkumu: jo apylinkės visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos, priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams ir Lenkijos karaliams. XVI a. mažiausiai 4 kunigaikščiai lankėsi Birštone. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis čia medžiojo. Aleksandro Jogailaičio žmona Elena, kuriai Aleksandras Jogailaitis 1503 m. kaip kraitį užrašė Birštono valdą, sėkmingai tvarkėsi: dvaras plėtėsi, stiprėjo, čia ji atkėlė 12 maskvėnų bajorų šeimų. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis medžiojo 1514 m. žiemą. Birštone lankėse Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lenkijos karalienė, Žygimanto Senojo žmona Bona Sforza. Naujausių tyrinėjimų duomenimis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas 1544 m. vasarį ir 1561 m. sausio 15 d. Birštono valdose medžiojo, su karalikąja šeima lankėsi 1562 m. vasarą. 1549 m. Birštono šeimininke tapo Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė, kuri Birštone lankėsi, tikėtina, apie 1546–1547 m. XVI a. dvaro valdose buvo arabų ristūnų žirgų žirgynas, čia augintas net 71 žirgas. Žygimantas Augustas turėjo laivą, kuriuo Nemunu pro Birštoną kartu su juo, tikėtina, plaukiojo ir Barbora Radvilaitė.

Antroji paskaitos dalis – apie Barborą Radvilaitę. Dabar jau žinoma tiksli jos gimimo data – 1522 m. gruodžio 6 d., mirė būdama 28 metų nuo gimdos kaklelio vėžio. Jos palaikai buvo rasti po 1931 m. potvynio Vilniuje, kartu rastos lentelės su įrašais apie jos mirtį. Barbora Radvilaitė istorinėje sąmonėje labiausiai užfiksuota moteris, žinoma Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Ji nebuvo politikė, išskyrus tai, kad užtarė brolį, iškėlė Radvilas. Profesorė aptarė šaltinius, bylojančius jos grožį, pasidalijo vaizdo įrašo fragmentu iš lenkų filmo „Epitafija Barborai“, kuriame dominuoja unikali Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilė. Barboros Radvilaitės gyvenimas buvo labai sudėtingas, tragiškas, vos ketvertą mėnesių galėjo džiaugtis karūna. Ji įkūnija žmonių svajonę: vienu metu – didelį optimizmą, pergalę, įžymumą, o tuo pačiu – trapumą, kalbėjo prof. dr. R. Ragauskienė.

Renginio pabaigoje Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė padėkojo profesorei, aktorei, arfininkei, bibliotekos kolektyvui ir projekto vadovei, bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei už gražų renginį, išreikšdama viltį, kad ir toliau Birštonas bendradarbiaus su prof. dr. R. Ragauskiene.

Šiltame, tauriame ir intelektualiame vakare buvo malonu keliauti istorijos puslapiais, kuriuose įrašyta didinga, karališka Birštono istorija, įkvepianti ir toliau puoselėti kurortą.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė.

Prof. dr. Raimonda Ragauskienė. Paskutinieji Jogailaičiai ir Birštonas

Paskutinį kartą redaguota: 2022-07-22
Galerija