Naujienos

1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje įvyko vienas svarbiausių XX amžiaus Lietuvos mūšių – beginkliai žmonės pasipriešino sovietams ir laimėjo kovą už Nepriklausomybę. 

1991 m. sausio 10 d. Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pareikalavo nedelsiant atkurti iki 1990 m. kovo 11 d. buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atmetė ultimatumą.

1991 m. sausio 11-ąją, prosovietinė organizacija „Jedinstvo“ surengė eitynes prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, reikalavo patenkinti Sovietų Sąjungos įsakus. Prieš „Jedinstvo“ minią stojo tūkstančiai Lietuvos nepriklausomybės gynėjų. Tą pačią dieną sovietų kariuomenė ėmėsi atviro smurto, pradėjo užiminėti valstybinių įstaigų pastatus įvairiuose miestuose, Vilniuje. Žmonės gyva barikada saugojo pastatus. Buvo pabandyta nutildyti laisvą ir nepriklausomą spaudą, kad žmonės negautų obektyvios informacijos. Sovietai užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą, Spaudos rūmus ir spaustuvę. Buvo pralietas pirmasis kraujas.

Sausio 12-ąją pirmasis jungtinio laikraščio „Laisva Lietuva“ numeris lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, parengtas 13-os leidinių redakcijos, skelbė: „Tik susitelkimas, rimtis ir orumas – ginklas, kurį galime ir visada galėsime priešpastatyti brutaliai okupantų jėgai.“

Sausio 13-ąją taikiniu tapo Vilniaus televizijos bokštas ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatas, statytas Karoliniškių mikrorajone 1981 metais. Žmonės prie Televizijos bokšto budėjo nuo 1991 m. sausio 9 d. Sausio 13-osios rytą, apie 1-ą valandą, iš Šiaurės miestelio 16-os tankų ir šarvuočių kolona pajudėjo link Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Priekyje važiavusiam tankui bokšto gynėjai užtvėrė kelią apsupdami glaudžiu ratu. Apie 1 val. 36 min. nugriaudėjo pirmas tanko šūvis. Prasidėjo sovietų šturmas. Tankų ir šarvuočių kolona paleido daugiau pabūklų šūvių. Galingas garsas ir oro banga beginklius žmones bloškė ant žemės, išbyrėjo automobilių ir autobusų langai.  Ginkluoti desantininkai puolė bokštą apjuosusius žmones. Tankai ir šarvuočiai važiavo tiesiai į beginklių žmonių būrį. Keletas tūkstančių žmonių nesitraukė ir nešini vėliavomis, beginkliai stojo prieš tankus, skanduodami „Lie-tu-va!“

Apie 1 000 žmonių patyrė įvairius sužalojimus ir traumas. Nuo šautinių žaizdų arba po tankų vikšrais žuvo 14 drąsių, daugiausia jaunų Nepriklausomybės gynėjų: 

23 metų Loreta Asanavičiūtė, 

22 metų Virginijus Druskis, 

17 metų Darius Gerbutavičius, 

22 metų Rolandas Jankauskas, 

24 metų Rimantas Juknevičius, 

38 metų Alvydas Kanapinskas, 

52 metų Algimantas Petras Kavoliukas, 

24 metų Vidas Maciulevičius, 

28 metų Titas Masiulis, 

35 metų Alvydas Matulka, 

53 metų Apolinaras Juozas Povilaitis, 

17 metų Ignas Šimulionis, 

47 metų Vytautas Vaitkus, 

49 metų Vytautas Koncevičius (nuo šautinių žaizdų mirė 1991 m. vasario 18 d.).  

Sausio 13-oji mūsų atmintyje giliai įsirėžė kaip skaudžios netekties ir didvyriško pasiaukojimo ir aukos diena.

Renginiai Sausio 13-ajai, Laisvės gynėjų dienai mūsų bibliotekoje

12 d. (penktadienį) 8.00–8.10 val. jungsimės prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“: Birštono viešosios bibliotekos ir Vienkiemio padalinio languose įžiebsime žvakutes Laisvės gynėjams atminti.

12 d. (penktadienį) 15.00 val. I-ajame aukšte vyks skaitymų popietė „Mano kraštas brangus: eilėraščiai apie Tėvynę“.

11 d. (ketvirtadienį) 15.00 val. Nemajūnų padalinyje vyks popietė „Už laisvę esame dėkingi Jums“.

13 d. (šeštadienį) 11.00 val. Vienkiemio padalinyje žiūrėsime dokumentinį filmą „Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena“.

Sausio mėn. kviečiame aplankyti literatūros parodas:

2–14 d. Birštono viešosios bibliotekos II-jame aukšte „Laisvės gynėjai“ – gyva istorija“.

8–21 d. Birštono viešosios bibliotekos I-jame aukšte „Save aukodamas Tu mūsų Laisvę apgynei“.

9–16 d. Nemajūnų padalinyje „Laisvės gynėjams – nemari atmintis“.

9–16 d. Siponių padalinyje „Mūsų laisvės didvyriai“.

12–20 d. Vienkiemio padalinyje „Mylėję Tėvynę ir laisvę“.