Naujienos

Gegužės 31 d. lėlininkė ir aktorė Cécil Egalis, menininkas, restauratorius Serge Dubuc iš Prancūzijos eksponavo unikalią marionečių kolekciją, kurioje puikavosi originalios, iš įvairių pasaulio vietų surinktos lėlės.

Kolekcionuoti pradėjo prieš 20 metų, dabar jų namuose saugoma 400 marionečių, seniausia jų yra iš XVIII a. Lėles jie eksponuoja pasaulio muziejuose, mokyklose, kultūros centruose ir kt.

Serge Dubuc pateikė įdomią lėlių gimimo istoriją, Cécil Egalis žiūrovus šnekino vaidindama su ekspozicijos lėlėmis, keliavusiomis ir keliaujančiomis per laiką ir kultūras. Vienos marionetės iš Afrikos apeiginis šilko drabužėlis labai trapus, pažeistas, bet, pasak Serge Dubuc, restauruoti jo praktiškai neįmanoma.

Svečias paaiškino, kad marionetės (pranc. Marion; Marionnette) pavadinimas kilo viduramžių misterijų mažų figūrėlių, vaizdavusių Švč. Mergelę Mariją. Jos valdomos lėlininko iš viršaus (siūlais, virvutėmis arba vielomis).  Gamintos dažniausiai iš medžio, šiais laikais – iš gumos. Cécil pademonstravo virvelėmis valdomas, pirštinines, maunamas ant aktoriaus rankų, lazdelines, šešėlinę lėles. XVI a. misterijos su Švč. Mergelės Marijos figūrėlėmis būdavo rengiamos bažnyčiose ir vienuolynuose, XVIII–XIX a. vaidinimai persikėlė į aikštes, turgavietes ir įgavo ne tik religinį, apeiginį, bet ir politinį atspalvį, nes pasislėpus po lėlės kauke drąsu sakyti tiesą.

Serge Dubuc papasakojo, kad pirmasis prancūzas, galbūt pirmasis lėlių teatro rašytojas, personažų ir naujų istorijų kūrėjas buvo „žmogus iš liaudies“ Jeanas Brioché (slapyvardis Jean Datelin), o XIX a. pirmajame dešimtmetyje neraštingas šilko darbininkas Laurent‘as Mourguet‘as, tapęs bedarbiu po šilko fabriko uždarymo, po tam tikro laiko ir savamoksliu dantų šalintoju, sumanė užsidirbti ir prisidurti prie šeimos išlaikymo kurdamas lėles. Liono darbininkų pramogoms sukūrė pirštininių lėlių personažus, kurie improvizuotuose spektakliuose atspindėjo aktualius įvykius, propagavo žmonių protestus prieš valdžią, išnaudojimą. Aktorė Cécil pademonstravo Laurent‘o Mourguet‘o personažus: vyrą Guignol ir jo žmoną Madelon. Nuo XX a., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, atsirado absurdo teatras ir lėlės imtos gaminti iš įvairių daiktų. Aktorė parodė kolekcinę lėlę, pagamintą iš arbatinuko.

Ekspozijos dalyviai kartu su menininkais ir lėlėmis keliavo iš vienos šalies į kitą, iš vienos kultūros į kitą. Kilo didelis susidomėjimas. Svečiai atsakinėjo į klausimus. Buvo miela ir smagu būti šio susitikimo kultūriniame lauke, už kurio sukūrimą be galo esame dėkingi Cécil Egalis ir Serge Dubuc. Taip pat dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje bei La Croix-en-Touraine ir Birštono draugystės komiteto prezidentei Florence André Olivier už galimybę pamatyti nepaprastas marionetes, susipažinti su jų istorijomis.  Už puikų, malonų vertėjavimą – Onutei Silevičienei.

Kultūriniai, ekonominiai, turizmo, draugystės ryšiai tarp La Croix-en-Touraine ir Birštono savivaldybių tęsiasi jau 30 metų, nuo 1995 m. sausio 27 d., kai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Savivaldybės keičiasi delegacijomis, dalyvauja projektuose, konferencijose, parodose, kituose kultūriniuose renginiuose. Tarp šalių mezgasi ne tik dalykiniai, bet ir asmeniniai ryšiai, vyksta kultūriniai mainai.  Partnerystė tarp Prancūzijos La Croix-en-Touraine ir Birštono – gyva tradicija.