Birštono gydomoji vieta (II)

Birštono gydomoji vieta (II)

vaizg bir

Birštonas, 1925. Vaižgantas - centre

PANEMUNĖS. Panemunės katalikų bažnyčiomis keleivių akims šviečia, lygu Pareinės baronų ir grafų pilimis. Nuo vienos bažnyčios matai kitą, lyg senovės piliakalnių signalus. Jos eina abiem pusėm didžiulės upės, rodydamos, kuriuo Vakarų Europos kultūra ėjo gilyn į Lietuvą, drauge su ja ir mėgintojai pavergti laisvą šalį. Tad Nemunas Lietuvai ne tik kelias į šviesųjį pasaulį, bet ir gražioji senovės kalba. Kas kalnas, tai istorija, o visoms toms istorijoms pažymėti - bažnyčios, atsiradusios pirmiau įgyventosiose vietose. Atimk bažnyčias iš panemunių, ir jos apmirs žmonių vaizduotėj, nors paliks tie patys aukšti krantai, tos pačios staigios skardys, tie patys jau nuplikinti ar dar medžiais tebežaliuoją kalnai, tarp kurių plaukia Nemunas.

NEMUNO KILPOS. Antra Nemuno ypatybė, kurios kitur nerasi, tai, kad jis tarp Birštono ir Nemajūnų lyg sukrus siūlas pamestas. Žemės keliu tarp Birštono ir Nemajūnų šeši km, o upe bene 84. Vaizduokis dabar, kaip jis čia gauna susiraityti, kokių pridaryti vingiais vingių, kad išsitektų visu savo ilgumu čia atsigulti. Sako, technikai panaudosią tą gamtos žaismą visai Lietuvai elektrifikuoti; tada Birštono vardas bus tariamas kasdien bet kurio lietuvio.

BIRŠTONAS PRAEITYJE. Ir be to Birštonas jau yra senai įgarsėjęs. Senovėje Birštone buvęs Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto būklas. Birštono piliakalnyje, viename pačių aukštųjų Lietuvoje, Vytautas turėjęs medinę pilę, gerai paruoštą Nemunui ginti nuo neprašomųjų valkatų, o šiaip jau gyventi ir medžiojimo laikais. Milžiniškos girios, daubos, tarpukalnės tuolaik buvusios pilnos didžiųjų žvėrių. Net karalius Kazimieras Jogailaitis vieną kartą čia visą žiemą pragyvenęs su savo šeimyna.

REGINIAI. Reginiai nuo Vytauto piliakalnio ir gretimųjų jam aukštumų gali patenkinti bet kurį gamtos mėgėją, bet kurią artistišką dvasią. O tos dvasios mūsų kunigaikščiai, tikri lietuviai, buvo kupini. Lietuvio siela nemėgsta suspausta; jam pirmutinė gražumo sąlyga - kad „tai matytųs". Na, ir matos gi nuo Birštono aukštumų ne tik gražūs Birštono šlaitai, bet ir gilyn per daug km, kur kalnų kalneliai, o reginio jie vis dėlto neužstoja. Šitos regimos tolybės lietuvį, išvargusį ankštuose miestuose, be kitų vaistų, jau pagydo, atverdamos jo sielą, gražindamos jam, kas įgimta.

BIRŠTONO TOPOGRAFIJA. Birštonas Alytaus apskrityje, pirmiau Trakų, kone pusiaukelėje tarp Kauno ir Alytaus šašiejumi per Prienus. Yra ir kitas kelias, tolesnis, per Rumšiškes, Kruonius, Jiezną, antra puse Nemuno. Nuo Kauno 35 km, nuo Prienų 6, nuo Nemajūnų 6, nuo Alytaus 28 km.

Nemunas čia plaukia tiesiai iš vakarų į rytus, tuojau už jo pasisukdamas į šiaurę, darydamas vingį, apaugusią senu pušynu. Ta kilpa stebėtinai atmena mums Vilniaus Žvėryną ar Užvingį, o Neries vingiai - šiuos Nemuno vinguriavimus. Birštonas dešiniajame aukštajame krante, kurs gerokai atsitraukęs nuo upės. Upė išriečia tą krantą į rytus, palikdama geroką slėnį, drėkinamą iš aukštumų zliaukiančiais vandenimis. Vienoje vietoje tarp Vytauto kalno ir bažnyčios bei miestelio aukštumos jie padaro gilaus dumblo balą, kur iš lygios vietos muša penki šaltiniai - verdenės verda.

UŽUOVĖJA. Toks Birštono, lyg Jaltos į Ai-Petri kalną, įsprausto į išriestą krantą padėjimas kuo geriausiai atitinka kurortui, visiškai užstotam nuo žvarbiųjų vėjų: iš dviejų pusių aukštumos, aukščiau linkės medžių; iš šiaurės, anapus Nemuno, senas pušynas, iš ketvirtos - miestelis ir jaunas pušynas.

SAUSUČIAI SMĖLYNAI. Tuoj už miestelio gilūs sausučiai smėlynai, apaugę nebemažomis pušelėmis. Tai simpatingiausia vieta per kiaurą dieną vaikams smėlyje nardytis ir žaisti, bronchitikams pušų sakais kvėpuoti. Antrapus Nemuno jau tikra giria, pilna visokių uogų - žemuogių, bruknių, mėlynių, kačuogių ir visokiausių grybų. Ten irgi smėliai. Kam sausumoje būti, kam uogauti, kam grybauti, o visiems ozoną gerti, sakais gaivintis. Ten gražu ir net majestotinga. Netoliese už miško yra taip pat aukštumų, nuo kurių nenori nulipti.

SAULĖS IR ORO TYNĖS šilo ir šilelio užuovėjose - pigi ir naudinga priemonė kūnui užgrūdyti. Šildosi, nuošalius pasirinkę, vaikščiotojų aplenkiami. Nereikia nė būdelių. O apsivilkusiems, dviejų km promenada šilu palei Nemuno krantą, kairįjį, kurs čia irgi gana aukštas. Po tavim ramus Nemunas plukdo savyje skaisčią saulę, nuo tavęs bėga tolumos reginiai. Tai be galo ramina nervus, prablaivo ūpą.

GYDOMIEJI VANDENS. Birštono balos šaltinius apylinkė senai jau laikė gydomais ir naudojosi bačkomis veždamies tynėms (vonioms), mazgodamies skaudamas vietas, gerdami net. Bet plačiau įgarsino juos tik 1846 metais Vilniaus gydytojas B. Bielinskis. Jis pirmas ėmė savo ligonius, reumatikus, artritikus, neurastenikus, pilvo ir pūslės ligomis sergančius, siųsti į Birštoną ir pats buvo nustebęs gerais rezultatais. Jam garsinant, buvusieji Vilniaus universiteto profesoriai ėmė Birštono vandenis tirti: tai buvo Abicht ir Adomavičius. O paskui juos nesiliovė Birštono vandenų domėjęsi visoki mokslo vyrai iki pat šių dienų: Weber-Mayer, Johansonn, Rennard, Radeckis, Serkovskis, Šablovskis, Rusų Med. Tar., Vilniaus ir Lenkų gydytojų draugijos ir sąjungos; pagaliau tą darbą nuodugniau varo Lietuvos universiteto prof. Juodakis.

KVINTOS ĮTAISYMAI. Lygiai su pirmaisiais Birštono vandenų ištyrimais, ligi tik paaiškėjo gydomosios jų ypatybės, dvarininkas Bartusevičius (Bartoševičius) išnuomojo iš klebono 15 ha verdenės ir šoko steigti čia kurortą. Visą Birštono lomą ir Vytauto piliakalnį apsodino vaisiniais ir šiaip jau medžiais. Užsodino sodą ir parką, išvadžiojo daugybę alėjų; vieną ilgą įvažiuojamąją iš šašiejaus, šešias iš centro, kelias pakraščiais parko. Beržų alėja pačia upės pakrante ir dabar stebina savo gražumu. Jai fotografuoti nėra galo. Beržai, liepos, klevai, kaštanai, eglės, skroblai sudarinėja vis kitokią alėją. Daugybė kitokių augmenų tarpsta molinėje Birštono lomoje, lyg būtų rūpestingai maitinami tręšiami. 1874 m. tą vietą iš konsistorijos atpirko Jonas Kvinta - ir dar daugiau pristatė tame parke trobesių tynėms, butams gyventi, kontoroms administracijai. Ir Kvintų laikais Birštonas pagarsėjo daug plačiau neg Lietuvos sienos. Varšuva, Petrapilis kasmet čia susiųsdavę po 1-2000 ligonių ir vasarininkų.

VONIŲ RŪMAS dviem sparnais turėjęs 11 vonias trijų rūšių, destis koks jų įtaisymo patogumas. Iš keturių kalnėnų balos šaltinių vanduo renkamas į du dideliu rezervuaru. Iš jų garine mašina traukia vandenį į milžiniškus aukštai iškeltus kubilus, tuo pat garu jį ten šildo ir tiekia karštimo visoms vonioms. Vonių rūmas stovi pačiame paupyje, tad lengvai gauna minkšto upės vandens praustis; lengvai ir suvartotą vandenį į upę nuleidžia. Šaltinių vanduo kietas, nemuilija. Kas dieną tame rūme ligonys gaudavę po 400 vonių.

Į MŪLLERAITĖS-KOCHANOVSKIENĖS rankas Birštono kurortas atiteko 1905 metais. Ji iš pradžių ne mažiau rūpinos, dabino ir gerino kurortą, už kurį gavo Kvintai atiduoti didelį dvarą ties Dotnuva. Bet ištikęs Didysis karas viską sustabdė. Ligonys nebegalėjo lankyti gydomosios vietos, ir jis per aštuonerius metus išbuvo visiškai apleistas. Daugybė trobesių buvo tyčia nugriauta, kitų durys, langai, apkaustymai nuvaginėta; pratekę stogai supūdė lubas ir grindis. Vonių rūme nebeliko nė vieno metalinio daikto. Pati Lydija Kochanovskienė pardavė 7 trobas, kol atsirado Lietuvos Valstybės rankose. 1922 m. šiai naudingai ir būtinai tautos sveikatai vietai vyriausybė asignavo nemažą sumą, tuomet dar markėmis, daugiau nei milijoną, ir kibo greituoju taisyti nors vieną dalį vonių rūmo ir nors vieną viešbutį. Tuojau susirado labai daug ligonių, ir tų metų sezonas praėjo labai gyvai, nors didžiausiais nepatogumais. 1923 m. kurortas daug pagerėjo. Vonių rūmas perdirbtas, vonių skaičius padidėjo, parkas sutvarkytas, praretintas, keliai ištaisyti.

DABAR BIRŠTONO KURORTAS, nors dar neturi Europos kurortų patogumų, patekęs į L. Raudonojo Kryžiaus rankas, sparčiai žengia geryn ir žada pavirsti vienu pačių gerųjų gydomųjų vietų, Lietuvai lengvai pasiekiamų. Dabar, be visa to, kas seniau buvo ir tebėra naudinga, galima gauti trejopo patogumo vonių: už 2,50, už 3,50 ir už 5 litus. Pirmos klasės vonios jau tiesiog elegantiškos, nors ir kitos patogios. Administracija ir tarnai jau gana išmiklinti, susisiekimas su Kaunu automobiliais nustatytas. 12,50 litų į vieną galą. Už didelį lagaminą, kaip už žmogų. Karieta veža už 9 litus, bet ji ilgai važiuoja, 5-7 valandas, tuo tarpu kai automobiliu atleki per pusantros ar net greičiau.

Sezonas dabar nustatytas nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., tris mėnesius. Tirščiausia svečių per liepos mėn., o prasiskiedžia pusėje rugpjūčio, stojant mokslo metui. Bet norima sezonas prailginti dviem nėnesiais: gegužiu ir rugsėju, ir per tuos du tiekti medicinos pagalba biednuomenei (kiek suprastinta tvarka), užtat už mažiausią mokestį, kad tik užmokėtų už vandens šildymą. Gražus mūsų rugsėjo mėnuo gali turėti klientų.

Vonių šiemet buvo kasdien pataisoma iki 213 ir kuone tiek pat sezoninių bilietų; reiškia, per liepos mėnesį tiek buvo šeimynų.

KLIMATAS vidutiniškas, vienodas, be didelių skirtumų tarp dienos ir nakties. Turime davinių iš 1905 m. Jie parodė vidutinę temperatūrą per parą: gegužės m. 14,7° R., birželio m. 16,3°, liepos 16,4° ir rugpjūčio 15,2°. Bene 1922 metais dr. Bagdonas8 žymi: birželio m. 19,4°, liepos m. 20,5°, rugp. 17,6° R. Šiemet, kaip ir 1905 m.

APTIEKA Kurtinaičio rankose; gali aprūpinti visais medikamentais šio ir svetimo krašto.

VANDENŲ VEIKIMAS. VVeber-Mayer Birštono mineralinių van¬denų lygina VVildungen (Helenenąnelle ir K6nigsquelle) ir Contrexėville vandenų veikimui. Radioaktingųmą chemikas J. Sabaliauskis 1911 m. parodė jų santykių su Kislovodsko Narzanu: kalkinių šaltinių, kurie sunkias iš balos, kur daug dumblo, ir kurių vanduo yra vartojamas tynėms, kaip 7,5 : 17, o chloro natrio šaltinio (Vytauto), geriamojo, kaip 5:17. Versmės, kurių vanduo imamas vonioms, turi daugiau kaip 7,5% sausų liekanų (druskų); jų, anot Johansonno, kuone pusė yra chloro kalkių, 3,5%. Šis šaltinis pradėta naudoti 1878 m., jis duoda į 20 000 viedrų per parą.

„BIRUTĖS" ŠALTINIS senai jau vartojamas, kaip geriausias vanduo, labai gero skonies. Gazuotas daug malonesnis gerti, neg seniau kad buvo „ Apolinaris", „Ursus" ir kiti. Ramina nervus. Valstyb. technikos-chemijos laboratorija štai ką tame vandeny rado:

Šaltinio temperatūra 8,25° C. Lyginamasis svoris prie 15° C 1,0009. Reakcija neutralė. 1 litras vandens turi miligramų:

Natrio chlorato (NaCl) - 329,6.
Kalcio bikarbonato Ca (HC03)2 - 323,7.
Kalcio sulfato CaS04 - 190,4.
Magnio chlorato MgCl2 - 134,0.
Silicio dioxido Si02 - 19,1.
Oksidacija deguonimi -1,91.
Aluminio oxido A1203- pėdsakai.
Geležies junginių "
Bromidų "
Angliarūgštės liuosos C02    "
Kenksmingų junginių nėra.
Bromidų "
Angliarūgštės liuosos C02    "
Kenksmingų junginių nėra.

VYTAUTO ŠALTINYJE (seniau vadinamame „Viktorija") ta pati laboratorija rado:
Šaltinio temperatūra 8,5° C. Lyginamasai svoris prie 15° C -1,0068. Reakcija neutrali. 1 litras vandens turi miligramų:
Natrio chlorato NaCl - 3846, 4
Kalio chlorato KC1 - 382,0
Litio chlorato LiCl - 1,24
Magnio chlorato MgCl2 - 885,9
Kalio bromato KBr - 10,3
Kalcio sulfato Ca S04 - 1309,0
Kalcio bikarbonato Ca (HC03)2 - 725,2
Geležies bikarbonato Fe (HC03)2 - 6,87
Silicio dioxido SiOz - 87,0
Aliuminio oxido A1203 - 6,2
Oksidacija degonimi - 4,02
Jodo junginių - pėdsakai
Mangano junginių    "
Angliarūgštės liuosos   "
Kenksmingų junginių nėra.
Šitas vanduo stebėtinai tvarko virškinimą, labai stipriai varo šlapumą; gydo vidurius, inkstus, pūslę. To bet kuris pagėręs pritiria labai aiškiai.

Sveikatos departamento duotoji lentelė viename litre (1000 gr) surasta:

Mineralinio vandens sudėtis

Dabar vartojamasis vonioms vanduo irgi tinka gerti ir bus geriamas, nes dar stipresnis už Vytauto šaltinio vandenį.

EKSKURSIJOS iš Birštono labai įdomios į Kernuvės su lieka¬nomis piliakalnio (2 km), į Verknės tėkmę su Ginkliaus pilele (4 km), į lezną (ne Jezną) 12 km., į Punią, kur Margio pilė, 19 km, į Alytų, kur Algirdo pilė, 28 km., aplink kilpas Nemunu, laivas per sąsiaurį nuvežant arkliais. Šitoms vietoms aprašyti buvo ir dar bus skyrium straipsniai.

ĮVAIRYBĖS. Kasdien po dukart, kaskart po dvi valandi griežia karo orkestrą. Dukart per savaitę šokiai kurorto salėje. Gimnastika. Futbolui, kroketui, lontenisui lygumėlės.
Kegelbahn.

KURORTO BUFETAS šeria (1924 met.) už 6 litus (triskart valgyti).

PAŠTAS, telegrafas, telefonas.

BUTAI su lovomis ir matracais kurorto viešbutyje po 4 litus (po 5 lit. kas be savo patalo) tiems, kurie daugiau kaip 2 savaiti gyvena. Miesčiuke ir už Nemuno po 200-600 lt. už sezoną; nelygu didumas.

Vaižgantas. Birštono gydomoji // Raštai. - Vilnius : Pradai, 1994-[2002]. - T. 11.-- P. 431-438.

Paskutinį kartą redaguota: 2020-02-26