Jonas Kazlauskas (1930–1970)

Jonas Kazlauskas (1930–1970)

Jonas KazlauskasJonas Kazlauskas buvo gimęs kalbos mokslui, jis galėjo dienomis ir savaitėmis aiškintis, mano akimis žiūrint, kokį visai nežymų tarmės ar senųjų raštų faktą, vartyti jį visaip, pasitraukti, užmiršti ir vėl prie jo grįžti su naujomis hipotezėmis ir nauja aistra.
Justinas Marcinkevičius

Vienas iškiliausių Nemuno krašto žmonių Jonas Kazlauskas (1930-1970) – kalbininkas, profesorius, gimė ir užaugo netoli Birštono, Matiešionyse.

Jonas mokėsi Dzingeliškių pradinėje ir Nemajūnų septynmetėje mokykloje, aukso medaliu baigė Prienų gimnaziją.

1949-1954 m. J. Kazlauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958-1970 m. dirbo universiteto dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė  filologijos mokslų daktaro laipsnį. 1968-1970 m. Jonas Kazlauskas  buvo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. - profesorius.

1965 m. Jono Kazlausko  pastangomis įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“ (1965-1970 m. jis  buvo atsakingasis redaktorius), pelnė tarptautinį pripažinimą. Kazlausko iniciatyva Vilniuje 1964 m. ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos, kurios nuo 1980 m. pakaitomis vyksta Vilniuje ir Rygoje.

1970 m. Jonas Kazlauskas buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso. Deja, spalio 8 d. profesorius dingo. Jo kūnas surastas lapkričio 17 d. Neryje. Profesoriaus mirtį iki šiol gaubia paslaptis – visi dokumentai iš KGB archyvų dingę.

Palaidotas 1970 m. lapkričio 20 d. Saulės kapinėse Vilniuje.
Lietuvos atgimimo metais iškelta ir įgyvendinta idėja atstatyti Kazlausko tėviškę. Rugpjūčio 1-ąją Matiešionyse, gimtajame profesoriaus kieme, susirinkę žmonės nusilenkia ne tik šiam iškiliam kraštiečiui, šviesiam jo atminimui, bet ir lietuvių kalbai.
Paskutinį kartą redaguota: 2020-06-11

Svarbiausios gyvenimo datos

kazlausko teviske

Matiešionys, Jono Kazlausko tėviškė

Jonas Kazlauskas gimė 1930 08 01 Matiešionyse.
1949 metais aukso medaliu baigė Prienų „Žiburio“ gimnaziją ir įstojo į VU .
1954 metais baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete.
J. Kazlausko pastangomis 1965 metais įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“.
1968 metais apgynė filologijos mokslo daktaro disertaciją.
1968–1970 m. Filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 metų  - profesorius.
1970 10 08  Jonas Kazlauskas dingo, palaidotas 1970 11 20.

Jono Kazlausko knygos

Jonas Kazlauskas. Rinktiniai raštai

Kazlauskas, Jonas
Rinktiniai raštai / Jonas Kazlauskas. - Fotogr. leid. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. - 2 t. : iliustr. ; 22 cm. - (Kalbos ugdymo programa)
ISBN 5-420-01473-4 (įr.)

J. Kazlauskas. Lietuvių kalbos istorinė gramatika

Kazlauskas, Jonas

Lietuvių kalbos istorinė gramatika : (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis) / J. Kazlauskas. - Vilnius : Mintis, 1968 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 414, [1] p.
Tiražas 3000 egz.

Apie Joną Kazlauską
Baltistikos ąžuolas
Baltistikos ąžuolas : Jono Kazlausko gyvenimas ir darbai / Birštono savivaldybė, Vilniaus universitetas ; [sudarė Ramutė Šimukauskaitė, Regina Venckutė]. - [Kaunas : Arx Baltica ; Birštonas] : Birštono savivaldybė, 2010 (Kaunas : Arx Baltica). - 267, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 25 cm

Turinyje aut.: Elena Adomaitytė-Cemnolonskienė, Algimantas Baltakis, Antanas Bieliauskas, Romana Dambrauskaitė-Brogienė, Nijolė Dirginčienė, Juozas Džervus, Vytautė Eidukaitienė, Aleksas Girdenis, Audrius Grinys, Birutė Jasiūnaitė, Živilė Jurkšienė, Audronė Kaukienė, Kajetonas Kazlauskas, Aldona Kazlauskienė, Domicelė Kazlauskienė, Elena Kurklianskaitė-Vaitiekaitienė, Kęstutis Lakickas, Vytautas Lakickas, Alfonsas Laučka, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Anarsija Mikalauskaitė-Adamonienė, Eugenija Mikšytė-Lašienė, Kazys Morkūnas, Teresė Murauskaitė, Jonas Palionis, Lionginas Pažūsis, Aldonas Pupkis, Juozas Randis, Albertas Rosinas, Algirdas Sabaliauskas, Bronys Savukynas, Williamas R. Schmalstiegas, Albina Simonaitienė, Rasa Sinkevičiūtė-Zdanevičienė, Ona Stankūnaitė-Mickevičienė, Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė, Jurijus Stepanovas, Evalda Strazdaitė-Jakaitienė, Bonifacas Stundžia, Ramutė Šimukauskaitė, Aldona Tamalavičiūtė-Pranskevičienė, Konstancija Tamulaitytė, Laimonas Tapinas, Vincas Urbutis, Nijolė Vaitiekūnaitė-Blažėnienė, Regina Venckutė, Jonas Vyšniauskas, Zigmas Zinkevičius, Marcelė Židelevičienė. - Vert.: Rubina Svaldenienė, Regina Venckutė. - Bibliogr. išnašose. - Tiražas 1000 egz.ISBN 978-9955-39-094-7 (įr.)

Anarsija Adamonienė. Triptikas kalbininkui Jonui Kazlauskui
Evalda Jakaitienė. Iš knygos „Gyvenau... Ir dar noriu"
Stefa JuršienėMatiešionys. J. Kazlausko gimtinė
Genovaitė MačiūtėPo Jono Kazlausko dangum
Justinas MarcinkevičiusDraugo daina
Antanas Marčiulaitis. Nelaiku užgesęs žiburys
Valė PetkevičienėŽmogaus ir kalbos keliu
Laimonas Tapinas. Prarasto laiko nebūna

Jono Kazlausko premijos laureatai
Jono Kazlausko premijos laureatai
Įamžindama profesoriaus Jono Kazlausko atminimą ir pagerbdama jo darbų tęsėjus, kalbotyrai nusipelniusius mokslininkus, Birštono savivaldybė įsteigė Jono Kazlausko premiją.

Jono Kazlausko premijos laureatai:
1990 m. – Albertas Rosinas
1996 m. – Aleksas Stanislovas Girdenis
2005 m. – Audronė Kaukienė
2008 m. – Bonifacas Stundžia
2010 m. – Birutė Jasiūnaitė
2015 m. – Vytautas Rinkevičius

Pėteris Vanags

P. Vanagas Matiešionyse 2018-ųjų rugpjūčio 1 d.

2018 m. – Pėteris Vanagas (lat. Pēteris Vanags)

Apie premijos įteikimą Matiešionyse, Jono Kazlausko tėviškėje:

Jono Kazlausko premija – profesoriui Pėteriui Vanagui

Diena, kai Matiešionys tampa baltistikos židiniu / Rita Urnėžiūtė. – Iliustr. // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2018, Nr. 8, p. 13-15.

Pagerbtas Nemuno krašto žmogaus Jono Kazlausko atminimas: kalbininko tėviškės prieglobstyje – Matiešionyse – pristatytas naujasis jo vardo premijos laureatas

Matiešionių kaime paminėtos kalbininko Jono Kazlausko gimimo metinės. Įteikta jo vardo premija (Fotoreportažas)

„Baltistas – visu savo gyvenimo keliu"...

Jono Kazlausko premija – jaunam mokslininkui

Paminėtos profesoriaus Jono Kazlausko 80-osios gimimo metinės

A. Kaukienei – J. Kazlausko vardo premija

Upės plauks į melsvą tolį

Matiešionys

Upės plauks į melsvą tolį,
Gervės grįš ir vėl išskris.
Nežinau, brangi mamyte, 
Ar pabelsiu į duris?

Nežinau, ar dar pareisiu
Per sodelį takeliu?
Tėviškėlė pasikeitus,
Nėr darželyje gėlių.

Jei pareisiu, kas belauktų
Prie vartelių atdarų,
Veltui tavo vardą šauksiu, -
Tu toli ten už kalnų.

Tu, Urale, motinėle,
Tėtis jau šaltuos kapuos,
Kas paklos man patalėlį,
Kas nuliūdusį paguos?

Kas nušluostys drėgną veidą,
Atsigerti kas paduos?
Nemunėly saulei skęstant
Kas dainelę padainuos?

Kas saulutei patekėjus
Iš miegelio pabudys?
Kas lankelėn šieną pjaunant
Pradalgėlę išvartys?

Jei dar gyvas aš sugrįšiu
Į gimtuosius namelius,
Apkabinsiu medį, kryžių
Lyg tikruosius tėvelius.

Kloja guolį uogienojai,
Guodžia mus giria plati.
Nenušluostyti rasoja
Skruostai skausmo išgelti.

Ginklą kelti mes išdrįsom,
Vėtros mūs nepabaugins.
Savo mielą gimtą sodžių
Partizanai vėl apgins.

Mėgstamiausia Jono Kazlausko daina (užrašyta Būdų kaime, netoli Birštono)