Juozo Tumo-Vaižganto biografija

Juozo Tumo-Vaižganto biografija

Juozas Tumas-Vaižgantas  gimė 1869 m. rugsėjo mėn. 20 d. Malaišių kaime, Rokiškio apskrityje, ūkininko šeimoje. Kunigiškiuose per dvejus metus baigė pradžios mokyklą, 1881-1888 m. mokėsi Daugpilio realinėje gimnazijoje. Ją baigęs įstojo į Kauno kunigų seminariją. Seminarijoje J. Tumas ėmėsi tautinio darbo, dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos mylėtojų draugijoje, šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo literatūrinį darbą.

vaizg kauk

1893 m. Juozas Tumas-Vaižgantas baigė seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1894 m. paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją, bet dėl nesutarimų su vietiniais kunigais 1895 m. iškeltas į Žemaitijos gilumą - Mosėdį. Čia jis pradėjo aktyvią  patriotinę veiklą. J. Tumas buvo vienas iš „Tėvynės Sargo“ organizatorių, redaktorių ir platintojų.

1898 m. J. Tumas paskiriamas  vikaru į Kulius. 1900 m. jis pradėjo leisti žurnalą  „Žinyčia“. 1901 m. iš Žemaitijos J. Tumas buvo perkeltas į Micaičius. Lenkai  jo lietuvišką veiklą apskundė dvasinei vyresnybei, ji uždraudė  J. Tumui rašyti į laikraščius be vyskupų leidimo. 1902 m. J. Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius. Panaikinus lietuvių spaudos draudimą, čia jis kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę. 

1906-1911 m. J. Tumas gyveno Vilniuje, dirbo „Vilniaus žinių“, „Vilties“, „Ryto garso“ redakcijose.

1911 m. J. Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Tais pačiais metais išvyko į Ameriką „Saulės“ draugijos reikalais. Grįžęs Lietuvon parašė knygą apie emigrantų gyvenimą. 1914 m. J. Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų ir išvyko į Rygą, kur dirbo ‚Rygos garso“ redakcijoje. 1915 m. J.Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Petrapilyje dalyvavo politinėje veikloje, įkūrė Tautos pažangos partiją

1918 m. J. Tumas grįžo į Lietuvą, Vilniuje dirbo lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo „Lietuvos aidą“. 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“.

1920 m. J. Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932 m. Be to, 1922-1929 m. universitete skaitė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. jam buvo suteiktas garbės daktaro laipsnis. J. Tumas buvo daugelio organizacijų nariu, aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje veikloje, redagavo žurnalus, rašė grožinės literatūros kūrinius, publicistinius straipsnius. Juozas Tumas- Vaižgantas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.

Paskutinį kartą redaguota: 2020-02-26