Laurynas Katkus

Laurynas Katkus

Himnas Verknei

Vingiuočiausia upe, teki lyguma tartum koptum į kalną;
neregima upe, patikimai sergima apsauginio  -- sunkaus lapuotyno;
upe indėniškų meldų su slaptais koridoriais, slaptom santrumpom;
o Stakliškių „gulbe baltoji“ ir midau raudonasis;
o vėžio kaklai ir kojos, o  lauže per pietus srovės vidury;
o šiekštai ir seklumos, o cypčiojantys dugnai,
o liūdni rytai žiūrint į tekantį liūdesį
ir linksmi rytai po maudynės
o posūkiai, šūkalojimai ir atsiliepimai,  grybšniai iš peties
o išsitiesimas aukštielninkam slenkant pro užvirtusį alksnį, tartum grabe,
ir atsitiesimas lyg sekmadienis, lyg minties akimirka
O Ožkų pečius, gruoblėtas kaip chalvos galva

o upės plaukimas išplaukimas išplaukimo įplaukimas
į didesnį sunkesnį tamsesnį į Nemuną

Paskutinį kartą redaguota: 2020-03-28