„Rūpintojėlis"

1977 m. gegužės mėnesį pogrindyje išėjo naujo leidinio „Rūpintojėlis" 1-sis numeris. Įžangoje rašoma: „Jus aplanko „Rūpintojėlis", šį vardą jis pasirinko, nes yra užsibrėžęs gaivinti ir skleisti tas vertybes, kurias simbolizuoja prie Lietuvos kelių rymojęs Rūpintojėlis".

1977–1990 metais išleisti 26 tautinės, religinės minties žurnalo numeriai. Jie sudėti į vieną, 1230 puslapių, knygą. Leidinį sudarė ir parengė šio žurnalo sumanytoja ir ilgametė redaktorė ses. Benvenuta Ada Urbonaitė OSF. „Rūpintojėlio" turinį sudaro įvairios tematikos publikacijos: Bažnyčios ir istoriniai dokumentai, lietuvių autorių straipsniai, parašyti Lietuvoje ir emigracijoje, įvairūs verstiniai rašiniai. „Rūpintojėlyje" buvo spausdinami filosofijos klasikų S. Šalkauskio, J. Girniaus, P. Gaidamavičiaus, A. Maceinos straipsniai. Daug vietos užima istorija, ypač sovietų istorikų sąmoningai nutylėti įvykiai. Be filosofinių, istorinių straipsnių - daug įvairaus pobūdžio rašinių, skirtų asmenybės formavimui bei vertybių ugdymui, spausdinama poezija.

Pirmasis žurnalo redaktorius K. Šapalas leidinį globojo nuo 1 iki 10 numerio, kiek vėliau jį redagavo žurnalistė Alė Počiulpaitė, o nuo 16-ojo iki paskutiniojo numerio leidybinius rūpesčius perėmė ses. Benvenuta, kurios veikla netruko susidomėti KGB. Tačiau žurnalas ėjo iki legalios katalikiškos spaudos atsiradimo, t. y. 1990 metų. Buvusi žurnalo bendradarbė žurnalistė A. Počiulpaitė rinkinio „Rūpintojėlis" epiloge rašo: „Rūpintojėlis" tiesė pagalbos ranką tiems, kuriems tarybinė tikrovė buvo per skurdi. Ką gi jis sako mums, jau turintiems išsvajotą, daugelio kančiomis ir krauju išpirktą laisvę? Jis sako ta patį – budėkite! Nes problemos, apie kurias tada rašyta, neišnyko, tik įgijo kitą pavidalą".