Įgyvendinant projektą šeimoms „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė, birželio 16 d. Birštono viešoji biblioteka pakvietė į susitikimą su žymiausia Lietuvos edukologe, konsultante švietimo klausimais, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintoja, nuolatine pranešėja konferencijose užsienyje ir Lietuvoje dr. Austėja Landsbergiene. Viešnia kalbėjo apie imliausio vaikų amžiaus tarpsnio ugdymą – ikimokyklinukus bei pristatė kontekstinio ugdymo principus, kuriais remiantis išleistas jos 4 knygų ciklas „Inovatyvi programa XXI a. tėvams ir pedagogams“.
A.Landsbergienė pasakojo, kad dar studijuodama domėjosi futuristų vizijomis, todėl suprato, jog šiuolaikinė ugdymo sistema neberuošia vaikų ateičiai, laiko praeityje, o juk ji jautėsi dirbanti su ateitimi. Nors vaikai nepriiminėja sprendimų šiandien, jie juos darys vėliau. Ar bus pilietiški, teisingi, kokiomis vertybėmis vadovausis, ar bus sėkmingi ir pan., priklauso nuo to, kaip ugdysime šiandien, kiek sugebėsime padėti atsiskleisti, kokias vertybes įdiegsime. Tai ją skatino ieškoti naujų ugdymosi metodikų. Dirbdama su vaikais, pastebėjusi, kad skirtingų disciplinų mokymasis, kai jų temos nesisieja tarpusavyje – pernelyg sudėtinga vaikams, kurie dar tik bando suprasti pasaulį. Todėl pradėjo taikyti kontekstinio ugdymo metodą, kuomet, jei muzikoje dainuojama apie lapes, kitoje pamokoje lapių tema tęsiama. Pradėjusi taikyti šį metodą, edukologė galėjo džiaugtis, kad vaikai lengviau įsitraukia į mokymosi procesą, ima elgtis kūrybiškiau ir užduoda daugiau klausimų. Beje, ji turi principą nebaigti pamokos, kol neatsakyti visi vaikų klausimai, nes taip ugdomas žingeidumas. Žinoma, mokyti tokiu būdu ir laikytis programos – buvo sudėtinga, todėl teko jas adaptuoti, tačiau vis tiek vaikai galiausiai išmokdavo visa, ką privaloma ir dar daugiau. Jie įgavo tokių žinių, kuriomis, kaip vėliau pasakojo sutikti suaugę, nustebino mokytojus mokyklose, dėstytojus universitetuose.
Susitikimo metu A. Landsbergienė paneigė ne vieną mitą, kuris sklando visuomenėje. Vienas įdomiausių ir aktualiausių šiuo metu absolventams – apie tai, kiek jaunuolio sėkmę įtakoja universiteto prestižas. Visi žino Harvardo universitetą. Įsivaizduojama, kad jį baigusiam žmogui sėkmė garantuota. Deja, tyrimai rodo ką kita. Tik 16 proc. Harvardo absolventų yra sėkmingi ir daug uždirba. Visi kiti nesiskiria nuo kitų universitetų absolventų. Taip yra todėl, kad tie 16 procentų jau stodami turėjo gyvenimo tikslą ir viziją, o ne tikėjosi, kad universitetas jiems suteiks tikslą ir kryptį gyvenime. Jie norėjo kurti ir atrasti, jiems reikėjo žinių svajonių įgyvendinimui, o ne tiesiog įstoti į prestižinį universitetą. Dėl šios priežasties yra žymiai svarbiau vaikus mokyti išsikelti tikslus, spręsti problemas, analizuoti, apibendrinti, komunikuoti ir kitų vadinamųjų minkštųjų gebėjimų. Šiais laikais nebėra taip, kad žmogus dirba vienoje įmonėje iki pensijos. Yra daug darbų, kurie atliekami per metus, su terminuotomis darbo sutartimis, todėl greitas ir sklandus prisitaikymas prie besikeičiančių aplinkybių, gebėjimas susidraugauti ir dirbti komandoje – ateities žmogaus supergalios. Kaip juokavo A. Lansbergienė, šiandien vienintelis dalykas kuris nekinta – nuolatinė kaita. Todėl suaugusiųjų pareiga – ugdyti ir padėti skleistis gebėjimams. Žinios, be jokios abejonės, svarbu, tačiau jos yra pasiekiamos keliais pirštų judesiais internete. Todėl žymiai svarbiau supratimas, ko tu sieki tomis žiniomis, išugdytas žingeidumas, planavimo įgūdžiai. Žinios buvo svarbios XIX a., nes prieinamumas buvo ribotas, jos buvo turtas. Šiandien žinios nebėra turtas, jas pasiekti gali kiekvienas.
Susitikimas truko beveik dvi valandas, todėl neįmanoma perteikti visų įgytų žinių, perpasakoti jautrių istorijų, kurias išgirdome, įkvėpimo, kurį įgijome ir meilės vaikams, kuria prisipildėme. Austėjos meilė vaikams, dieviškosios kibirkšties pajautimas pedagogo darbe, tikėjimas tuo, kad kiekvienas vaikas yra svarbus, kad būtina atsižvelgti į jo individualią situaciją – švelniai glostė kiekvieno klausytojo vidinį vaiką, pedagogus sustiprino, o tėveliams ir seneliams priminė, kad svarbiausia – ne pažymiai mokykloje, o augančio vaiko asmenybė.
Kviečiame tėvelius ir senelius su vaikais dalyvauti kitame projekto renginyje – kūrybinėse dirbtuvėse su iliustratore Agne Kananaitiene-Nananai birželio 21 d. prie Birštono viešosios bibliotekos 17.30 val. Pasinersime į M. Marcinkevičiaus knygos „Kaip Pelėdžiukas iš namų pabėgo“ iliustracijų atsiradimo istoriją ir kursime plunksnų karūnas!