2026 m.

Stanislovo Moravskio palikimas gyvas: Birštone pristatyta nauja Vilniaus atsiminimų laida

Kiekvienas kraštas turi autoritetų, kurių žodis skamba nepaprastai gyvai ir atpažįstamai nepaisant laiko tėkmės. Tokia ypatinga pagarba ir šiluma lydėjo Birštone liepos 24-ąją įvykusius XXI gydytojo, rašytojo Stanislovo Moravskio (1802–1853) skaitymus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistų jo atsiminimų „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“, papildytų išsamiais istorikės dr. Redos Griškaitės parengtais komentarais, sudėtais į atskirą dvitomio knygą, sutiktuvėmis. Po pristatymų Vilniaus knygų mugėje, Vilniaus paveikslų galerijoje bei LRT radijo eteryje, knyga atkeliavo į Birštono kraštą, ten, kur ji ir buvo parašyta ( Ustronėje,  dabar Jundeliškės, Birštono sav.).

Jau vakaro pradžioje šiltą nuotaiką sukūrė muzika ir literatūra: fleitininkė Jurgita Otienė atliko Mykolo Kleopo Oginskio bei Stanislovo Moniuškos kūrinius, o aktorius Henrikas Savickis įtaigiai perskaitė pristatomos knygos ištrauką. Renginio vedėjas architektūros istorikas, architektas, hum. m. dr. Marius Daraškevičius pakvietė pokalbiui knygos rengėjus, leidėjus bei svečius.

Ypač daug dėmesio sulaukė knygos sudarytojos ir vertėjos, istorikės dr. Redos Griškaitės įžvalgos. Mokslininkė papasakojo, kas paskatino imtis naujos atsiminimų laidos, atskleidė koks ilgas ir sunkus, daug kantrybės ir pastangų pareikalavęs buvo kelias, kol S. Moravskio atsiminimai, papildyti išsamiais komentarais, buvo sudėti į atskirą knygą ir išleisti.

Taikliai vakare nuskambėjo prof. dr. Reginos Koženiauskienės mintis: Reda grąžino Lietuvos kultūrai knygą, išaugintą Birštono krašte, S. Moravskio žemėje, o jos parengti komentarai – lyg raktas, atrakinantis mums XIX amžių.“ R. Koženiauskienė išvertė knygoje esančius eiliuotus tekstus. Profesorės išverstas, dar 1994 m., pirmojoje S. Moravskio atsiminimų knygos laidoje paskelbtas eilėraštis „Kas ta šalis?“, tapo bene labiausiai cituojamu ir deklamuojamu, o vakaro metu aktoriaus H. Savickio skaitomas ir vėl nuskambėjo jaudinančiai, įtaigiai.

Vakaro metu atskleisti patys įvairiausi S. Moravskio asmenybės ir kūrybos bruožai, kalbėta apie jo atsiminimų knygą, kurioje labai tikroviškai, tiesiog kinemetografiškai, aprašytas XIX a. Vilnius – tiek patys žmonės, tiek miesto kasdiena.  Literatūrologė dr. Asta Vaškelienė kvietė į S. Moravskio raštus žvelgti kaip į aukšto lygio prozą, o knygos  leidėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis papasakojo apie knygos kelią nuo idėjos iki laidos. Knygos leidimą finansiškai parėmęs plastikos chirurgas dr. Saulius Špokevičius nustebino pristatęs profesinę S. Morvskio pusę – rašytoją parodė  kaip įžvalgų ir jautrų savo laiko mediką, pasidalino ir savo asmeniniu santykiu su jo kūryba.

Apie kultūrinės atminties išsaugojimo, S. Moravskio kūrybos sklaidos svarbą kalbėjo verslininkas, Arnionių dvaro savininkas Rimvydas Baranauskas, kuris kartu su žmona Rūta jau ne vienerius metus remia S. Moravskio skaitymus. Ypač išsilavinęs ir apsiskaitęs renginio mecenatas turi sukaupęs didžiulę XIX a. pradžios Vilniaus universiteto profesūros kūrybos ir ikonografijos kolekciją. R. Baranauskas ir šiemet publikai pristatė eksponatus iš savo unikalios kolekcijos – originalius iškilių XVIII – XIX a. mokslininkų, Vilniaus universiteto profesorių, brolių J. ir A. Sniadeckių portretus.

Renginio pabaigoje aktorius H. Savickis perskaitė dar vieną fragmentą iš S. Moravskio knygos. Neatsitiktinai pasirinkta ištrauka tarytum nutiesė tiltą į kitų metų skaitymus, kuriuose planuojama kalbėti apie tėvų ir vaikų santykius XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, apie tėvų ir pedagogų despotizmo atvejus, apie patyčias mokykloje – temą, kuri, deja, aktuali iki šiol.

Pasidžiaugusi įdomiomis knygos sutiktuvėmis, prasmingu vakaru daug šiltų padėkos žodžių Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė skyrė istorikei dr. Redai Griškaitei, charizmatiškajam vakaro vedėjui, dvarų kultūros tyrėjui dr. Mariui Daraškevičiui, visiems vakaro svečiams, S. Moravskio skaitymų organizatorėms ir puoselėtojoms – krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorei Ramutei Šimukauskaitei, Birštono viešajai bibliotekai ir jos direktorei Alinai Jaskūnienei.

„S. Moravskio niekada nebus per daug“ – kartojo susirinkusieji istoriniame Birštono Kurhauze. Vakaro dalyvių, svečių rankose pražydo padėkos ženklai – jurginų žiedai, gėlės, kurias į mūsų kraštą atvežė S. Moravskis. O knyga jau keliauja pas skaitytojus. Ją galima paskaityti ir mūsų bibliotekoje.

Paskutinį kartą redaguota: 2026-08-12

Vaizo įrašai

Balandžio mėnesį pasirodęs dvitomis Stanislovo Moravskio atsiminimų leidinys „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“ – tai kūrybingas dviejų autorių dialogas. Jo dalyviai – XIX a. pirmųjų dešimtmečių Vilniaus istorijos liudytojas Stanislovas Moravskis ir jo kūrybos tyrinėtoja ir vertėja, istorikė dr. Reda Griškaitė.

Stanislovo Moravskio atsiminimai skelbiami kaip aukštos prabos literatūrinis kūrinys ir solidus istorijos šaltinis. Abiejuose tomuose surinktos išskirtinės iliustracijos, o išraiškinga ir ekspresyvi pasakojimo kalba ir vizualinė leidinio medžiaga atveria spalvingas XVIII a. antros pusės – XIX a. pradžios elito asmenybes ir jų gyvenimo fragmentus. Tyrėja ir leidinio sudarytoja naudojosi ir LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių fondų dokumentais: Vilniaus kapitulos, Filomatų ir Filaretų, literatūrinių rankraščių fondų, autografų kolekcijos ir kt.

Kaip sako vertėja ir leidinio sudarytoja dr. Reda Griškaitė, skaitydamas šiuos atsiminimus kiekvienas dar kartą atras savo Vilnių, nes šio miesto, kaip ir Stanislovo Moravskio – žmogaus, pakilusio virš savo profesijos ir luomo, – niekada negali būti per daug.

Vaizdo įraše su mokslininke aptarėme jos tyrimų kelią, nueitą nuo pirmojo S. Moravskio atsiminimų leidimo iki šiemet išleisto dvitomio su naujai atverstais Vilniaus istorijos puslapiais.

Spaudoje

 „Moravskio niekada nebus per daug…“ / Dalė Lazauskienė // Gyvenimas. – ISSN 1648-0392. – 2026, liep. 31, p. 3, 6

Apie tai, kad Birštono kurhauze vyko tradicinis renginys, skirtas išskirtinės asmenybės – gydytojo, rašytojo ir Ustronės (Jundeliškių) atsiskyrėlio Stanislovo Moravskio – kūrybos sklaidai, kuriame gausiai susirinkę gerbėjai minėjo naujo jo dvitomio leidinio „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“ sutiktuves. Vakaro metu, kurį vedė Marius Daraškevičius, ištraukas skaitė aktorius Henrikas Savickis, o apie dešimtmetį rengtą unikalų mokslo leidinį ir jo kinematografiškus komentarus pasakojo Lietuvos istorijos instituto mokslininkė Reda Griškaitė, sulaukusi didelio kolegų bei visuomenės palaikymo. Įžvalgomis apie knygos svarbą, dvelkiančią to laikmečio enciklopedija, bei asmeninį ryšį su S. Moravskio palikimu dalinosi literatūrologė Asta Vaškelienė, vertėja Regina Koženiauskienė, leidėjas Gytis Vaškelis, leidybą parėmęs gydytojas Saulius Špokevičius ir kolekcininkas bei mecenatas Rimvydas Baranauskas, pastarasis renginio metu prisiminė ir kitą Vilniaus kultūros šviesulį – kompozitorių Stanislovą Moniušką. Kraštiečio atminimo puoselėjimu Birštone pasidžiaugė merė Nijolė Dirginčienė, o renginio organizatorės – bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir laikraščio redaktorė Ramutė Šimukauskaitė – dėkojo susirinkusiems svečiams, tarp kurių buvo fleitininkė Jurgita Otienė, bei pranešė kitų metų skaitymų temą. Galiausiai, padedant vietos verslininkams Rutkauskams bei Kęstučiui Vasiliauskui, S. Moravskio atminimas buvo pagerbtas Nemajūnų kapinių koplyčioje ir Jundeliškių dvare.
https://www.gyvenimas.eu/2026/07/28/moravskio-niekada-nebus-per-daug/

 

 

Prasmingas kelias į Stanislovo Moravskio pasaulį / Genovaitė [Mačiūtė] // Gyvenimas. – ISSN 1648-0392. – 2026, liep. 31, p. 6

Apie liepos 24 d. vykusius Stanislovo Moravskio skaitymus, kurie jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojantis tradicinis literatūrinis ir kultūrinis renginys, kasmet liepos mėnesį vykstantis Birštone. Rašoma apie dr. Reda Griškaitė, kuri renginio metu pristatė dvitomį leidinį – Stanislovas Moravskis „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“.

Galerija