Stanislovo Moravskio meilės tėvynei šviesoje

Stanislovo Moravskio meilės tėvynei šviesoje
Šiemet jau keturioliktą kartą rinkomės į Birštono viešosios bibliotekos organizuojamus gydytojo, rašytojo, memuaristo Stanislovo Moravskio skaitymus, kurie buvo skirti patriotizmo temai jo kūryboje, mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečiui.  
 
Vakaras prasidėjo patriotinėmis rašytojo eilėmis „Kas ta šalis“. Ir nors iš pirmo žvilgsnio eilės neatrodė patriotinės, nes jose gausu kritikos, parodomos žmogiškosios šalies gyventojų nuodėmės – bailumas, gobšumas, veidmainystė, bet autorius neišsižada šios šalies ir žmonių. Jis nuoširdžiai, su džiaugsmu sušunka „Žinau! Žinau ją! Tai lietuvių žemė. / Mana šalis!“ tuo parodydamas didžiulę ir neišsemiamą meilę. Galų gale, pati kritika jau rodo rūpestį, kuris neįmanomas be švelnių jausmų. Šios eilės ypatingai svarbios šiandien. Jų dėka galime įvertinti virsmą: nebereikia liežuvio laikyti tvirtai ir užsikimšti ausų, vaduojamės iš kyšių mentaliteto.
 
Ir nepaisant to, kad vis dar yra kur pasitempti, neabejoju, kad Stanislovas Moravskis džiaugtųsi matydamas pasikeitimus ir dar karščiau sušuktų „Mana šalis!”. Perskaityti lape šias eiles ir išgirsti profesionaliai jas deklamuojant vakaro svečią aktorių Andrių Bialobžeskį, yra dvi kardinaliai skirtingos patirtys. Kai skaitai pats, susidedi žodžius į galvą, šiek tiek nutrupa į širdį, bet kai išgirsti... Kiekvieną raidę pajauti po oda tekant venomis į širdį. Tai yra poezijos skaitymų galia ir didybė, priežastis ateiti. 
 
Vakaro metu skaityta ne viena savitu humoru, gyvumu pasižyminti Stanislovo Moravskio atsiminimų ištrauka. Ir nors jos klausydami galėjome labai giliai išjausti, tačiau skaitomų tekstų iki galo išsemti ir jų reikšmingumo suvokti nebūtų pavykę be humanitarinių mokslų daktarių Redos Griškaitės ir Brigitos Speičytės pranešimų. Tiesa, aistringa Stanislovo Moravskio kūrybos tyrinėtoja, Reda Griškaitė prisipažino, kad vis grįždama prie jau skaitytų tekstų, pastebi vis kitus niuansus, įžvelgia vis naujų temų. Nepaisant to, patriotizmas buvo tarsi gyvybės šaltinis Stanislovui Moravskiui. Juk jis priklausė net trims filomatų draugijoms, o rašomi memuarai su realiais įvykiais, vardais ir pavardėmis bet kurią akimirką galėjo tapti mirties priežastimi, tačiau nerašyti jis negalėjo. Tarsi kokį slaptą patriotiško metraštininko geną turėdamas piešė to meto žmonių paveikslus, kad ateinančios kartos žinotų, kaip reikia mylėti Tėvynę, kaip reikia gyventi, kaip reikia išlikti. Vienas tokių patriotizmo pavyzdžių, skaitytos ištraukos ryškiausia figūra, politiko, 1784 metais pasiuntinio į Abiejų Tautų Respublikos Seimą, Vilniaus vaiskio, 1794 metais Lietuvos aukščiausiosios tautinės tarybos nario, laisvojo mūrininko Valentino Goreckio žmona, Ona Reutatė-Goreckienė. O šmaikščiai nupieštas jos portretas nuvedė prie kitų garsių asmenybių: garsiojo dailininko Valentino Vankavičiaus, Liudviko Zambžickio, apdovanoto Abiejų Tautų Respublikos aukso ordinu, Jono Kozetulskio, žygių dalyvio, pulkininko, kuriam 1811-aisiais buvo suteiktas Prancūzijos imperijos barono titulas, Antano Goreckio – Adomo Mickevičiaus bičiulio, jo dukters Marijos uošvio, poeto ir aistringo patrioto. Pastarąjį plačiau pristatė hum. m. dr.Brigita Speičytė. Antanas Goreckis buvo vienas pirmųjų rašytojų Lietuvoje suimtų ir įkalintų už literatūrinį kūrinį, kuriame išsakyta valdžios kritika. Jam kūryba buvo laisvės įrankis. Labai gražiai tai atskleidžia jo sukurta giesmė „Išlaikyk mus, Viešpatie, laisvus“. 
 
Nepamenu kito tokios plačios aprėpties vakaro, kuriame būtų parodyta ne tik visuotinė kova už laisvę, bet ir atskleisti asmeniniai kovų pavyzdžiai, kasdieninė laikysena, veiksmai. Kur galėjai pajusti pavojų alsuojant į nugarą ir didžiavimąsi savo šalimi – ne kalbant, o gyvenant aukščiausiais ir gražiausiais idealais. 
 
Renginyje dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, vicemeras Vytas Kederys. Merė šiltai dėkojo jauniesiems Birštono vasaros menų akademijos dalyviams, muzikiniais kūriniais papuošusiems vakarą. Nuoširdžiai džiaugdamasi, kad kiekvienais metais renginys suburia Birštono krašto kultūrai ir istorijai bei Stanislovui Moravskiui neabejingus žmones iš visos Lietuvos, padėkojo renginio mecenatams Rūtai ir Rimvydui Baranauskams, Birštono vasaros menų akademijos organizatorei Audronei Žygaitytei-Nekrošienei, įteikė padėkas šio renginio įkvėpėjoms ir puoselėtojoms Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei ir Birštono ir Prienų krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorei Ramutei Šimukauskaitei. 
 
Skaitymų akimirkas įamžino Ilinojaus universiteto (JAV) profesorius Giedrius Subačius, kurį Stanislovo Moravskio asmenybė vis skatina sugrįžti į Birštoną, į Stanislovo Moravskio skaitymus.
 
Paskutinį kartą redaguota: 2020-03-12