XV-ieji rašytojo, gydytojo, dvarininko, intelektualo Stanislovo Moravskio skaitymai

XV-ieji rašytojo, gydytojo, dvarininko, intelektualo Stanislovo Moravskio skaitymai
2020 m. liepos 24 d. Birštono kurhauze įvyko jubiliejiniai, XV-ieji,  rašytojo, gydytojo, dvarininko, intelektualo Stanislovo Moravskio (1802 – 1853) skaitymai, kuriuos su „Gyvenimo“ laikraščio redakcija Birštono viešoji biblioteka organizuoja nuo 2002-ųjų (su kelerių metų pertrauka). Per visą šį laiką renginiai  yra vykę ir prie buvusio dvarelio Ustronėje (Jundeliškėse), ir Nemajūnų bažnyčioje, ir Birštono kurhauze į kurio svetingą glėbį grįžome šiemet ir buvome nudžiuginti žiūrovų gausa.

Renginį vedusi humanitarinių mokslų daktarė, istorikė Reda Griškaitė, apžvelgdama jau penkiolika metų organizuojamus skaitymus, gražiai pastebėjo: „<...> Moravskis, šis žmogus – orkestras, tartum iš Dangaus mums barstė vis naujas ir naujas temas. Kalbėjome ir apie labai rimtus dalykus – socialinį ir dvasinį ano meto Panemunių žmonių gyvenimą, apie švietimo ir mokslo svarbą tiek pačiam Moravskiui, tiek jo kartai, kalbėjome apie medicinos vietą jo biografijoje, kalbėjome ir apie ūkinį dvaro gyvenimą ir jo įtampas, diskutavome apie patriotizmą ir net apie Moravskio požiūrį į moters vaidmenį visuomenėje. Tačiau rutuliojome ir ne tokias rimtas temas, kaip antai, šnekučiavomės apie muziką, apie sodus ir net apie jurginus...<... > per šį visai čia pat gyvenusį dvarininką – intelektualą pasakojome ne tik šio krašto, bet ir viso XIX šimtmečio istoriją.“

Nepaisant temų gausos, S. Moravskio intelektulinio lobyno, rodos, neįmanoma išsemti. Šiemet skaitymai „Ustronės dvaro duris pravėrus“ atvėrė naują, daug atradimų žadančią temą – architektūrą. Į pažintį su XIX a. dvarų architektūros istorija pakvietė aktoriaus Andriaus Bialobžeskio įtaigiai perskaitytas S. Moravskio tekstas apie puošnius, didingus Pacų rūmus Jiezne, kuris, anot R. Griškaitės, pristato mums S. Moravskį, kaip architektūrologą, kuris ne tik puikiai žinojo Jiezno rūmų istoriją, bet ir išmanė architektūros specifiką. Šis jo tekstas yra vienas labiausiai cituojamų (pirmiausia architektūros istorikų) jo kūrinių

Įdomiai ir vaizdžiai klasicizmą, jo atspindžius XIX a. įvairių šalių pastatuose, taip pat ir Ustronės dvarelyje, pristatė architektūrologas, architektas, architektūros paveldo ekspertas Marius Daraškevičius paskaitoje „Apie klasicizmo atspindžius Stanislovo Moravskio dvaro rūmuose“. Primindamas, kad klasicizmas sekė po baroko, paaiškino, kaip keitėsi puošybos elementai į išgrynintą estetiką. Pastatuose daugėjo bendrų patalpų įvairioms veikloms (šokių salė, valgomasis), vyravę masyvūs baldai lengvėjo, populiarios koklių krosnys buvo statomos ant kojelių. Įdomu, kad apie rūmų savininko turtingumą spręsdavo iš kaminų skaičiaus – kuo turtingesni rūmai, tuo daugiau jie turėdavo kaminų. M. Daraškevičius pastebėjo, kad Ustronės dvaro architektūra labai profesionali, atitiko visus klasicistinio dvaro elementus ir tai rodo tik viena – jo šeimininkas buvo itin apsiskaitęs, intelektualus ir kruopščiai susipažinęs su klasicizmo estetika, jos architektūros kanonais.\

Dėkodama Mariui Daraškevičiui už įdomią paskaitą, istorikė R. Griškaitė papasakojo apie   Nečiuikų, dar vieną Panemunių dvarelį, kurį statė ir valdė rusų bajoras, generolas A. Kachovskis, o aprašė S. Moravskis su jam būdinga aštria įžvalga ir švelniu kandumu.  Šiame dvarelyje svetima S. Morvaskiui buvo ne tik architektūra, jo žodžiais tariant, paženklinta „į akis krintančios svetimybės atspalviu“,  bet ir jame viręs gyvenimas, papročiai: „<...> Tas dvarelis mums buvo rusų kaimo architektūros pavyzdys. Išpuoštas, išgražintas, iš išorės dailutis, o iš tikrųjų tik blizgutis, tik paveikslėlis, na tarytum koks gražus namelis iš kortų vaikui pastatytas. Rusai stato akimirksniu, taip, kad į tai žiūrėdamas negali savo akimis patikėti! O stato tik iš rąstų, po to iš vidaus apkala lentomis, glaisto ir dažo aliejiniais dažais. Iš vidaus sienas lygina aptraukdami jas drobe, kurią iš pradžių išbalina klijais, o po to nudažo klijiniais dažais. Tad čia visada pažadėtoji žemė žiurkėms ir įvairiems parazitams! Bet iš pažiūros labai gražu, dailu, elegantiška. Vis dėlto tas rusiškas kak nibud, t. y. „kaip nors“, čia karaliauja visa savo didybe.“

Visai kitoks buvo S. Moravskio numylėtas Ustronės dvarelis, kuriame, kaip pastebėjo istorikė Reda Griškaitė, vietos rado ir sena, ir nauja – ir tai, ką jis pavedėjo iš tėvų, iš senelių, ir tai , ką jis sukūrė pats. Pats S. Moravskis švelniai jį yra palyginęs su dailiu paukščio lizdu, kabančiu virš žydros Verknės, pasitinkantį kiekvieną širdingu, giliu užrašu: „Žmogus iš didelio būrio,/ Kai sielvartai jį užgriūva,/ Traukias į Nuošalę mielą/ Šnekėtis su savo siela./ Čia nuolat mąstydamas rimsta,/ Nutolina mintį kartėlę/ Ir praeities verčia knygą,/ O Ateitį regi artėjant!”

Komentuodama aktoriaus Andriaus Bialobžeskio jautriai perskaitytą dešimtąją kūrinio „Nuo Merkinės iki Kauno“ dalį „Ustronė“, renginio vedėja Reda Griškaitė ją pavadino „šio intelektualaus, jautraus ir talentingo vyro himnu gimtajam lizdui“.

Skaitymus vainikavo įspūdingas „Ąžuolų“ vyrų choro koncertas (meno vadovas profesorius Povilas Gylys, akomponavo pianistas Dainius Jozėnas) ir aktoriaus Andriaus Bialobžeskio perskaitytas S. Moravskio 1849 m. Ustronėje parašytas eilėraštis „Kas ta šalis?“, atskleidžiantis gilią jo meilę savo kraštui.

Už puikią kelionę laiku, už renginį, kviečiantį giliau pažinti mūsų kraštą, jo istoriją, kultūrą dėkojo Birštono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė, skaitymų sumanytoja, viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė. Kaip padėkos ženklas atlikėjų rankose pražydo S. Moravskio numylėtų jurginų puokštės.

Už paramą rengiant skaitymus dėkojame Birštono savivaldybei, skaitymų mecenatams Rūtai ir Rimvydui Baranauskams, medicinos mokslų daktarui, gydytojui Sauliaus Špokevičiui, Nemajūnų bendruomenės santalkai, Birštono kultūros centro direktoriui Zigmui Vileikiui ir garso režisieriui Antanui Ūzui, Birštono sporto centro direktoriui Sauliui Smailiui, Birštono seniūnijos seniūnui Jonui Kederiui.
Dėkojame visiems dalyvavusiems – Kurhauzo salė buvo pilnutėlė. Jau penkioliką metų vykstantys skaitymai jungia vis daugiau ir daugiau S. Moravskio kūrybos mylėtojų, gimtojo krašto istoriją, papročius, kultūrą siekiančių pažinti įvairių profesijų žmonių. Malonu, kad skaitymuose sulaukiame ir svečių iš užsienio šalių.

Apie rrenginį


Jaskūnienė, Alina
Stanislovui Moravskiui dedikuoti skaitymai sukvietė penkioliktą kartą / Alina Jaskūnienė, Ramutė Šimukauskaitė. – Iliustr. // Gyvenimas. – ISSN 1648-0392. – 2020, rugpj. 1, p. 3–4.
Architektas, architektūros paveldo ekspertas M. Daraškevičiaus apžvelgė klasicizmo atspindžius  Ustronės ir kituose to laikmečio dvaruose. Ištraukas iš S. Moravskio kūrybinio palikimo įtaigiai skaitė aktorius A. Bialobžeskis, renginyje dainavo „Ąžuolų klubo“ vyrų choras (meno vadovas ir dirigentas prof. P. Gylys).

Stanislovo Moravskio skaitymai / Birštono viešosios bibliotekos informacija. – Iliustr. // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2020, Nr. 9 (rugsėjis), p. 34.
Birštone jau penkiolika metų rengiami gydytojo, rašytojo Stanislovo Moravskio skaitymai, kurie suburia vis daugiau šio intelektualo kūrybos gerbėjų, krašto istoriją, kultūrą siekiančių pažinti įvairių profesijų žmonių. Šiųmečių liepos 24 d. Birštono kurhauze vykusių jubiliejinių XV skaitymų, pavadintų „Ustronės dvaro duris pravėrus“, pagrindinė tema – architektūra, XIX a. dvarų architektūros istorija. Su trumpa S. Moravskio biografija.
 
Daraškevičius, Marius
Stanislovo Moravskio dvaro rūmuose / Marius Daraškevičius. – Iliustr. – Rubrika: Kultūrų kryžkelė. – Turinys: Medinė architektūra ir klasicizmas ; Pažvelkime į Stanislovo Moravskio Ustronės dvaro medinius rūmus ; Atidžiau panagrinėkime klasicistinius Ustronės dvaro rūmus ; Užeikime į Stanislovo Moravskio dvaro rūmų vidų // Gyvenimas. – ISSN 1648-0392. – 2020, rugpj. 5, p. 4–5.
Pranešimas skaitytas Birštono kurhauze 2020 liepos 25 d.

Kitos 2020-ųjų publikacijos

Birštono jurginų augintojų paroda: išskirtinių rūšių ir grožio žiedai bei išskirtinės kompozicijos!

Birštono jurginų augintojų paroda: išskirtinių rūšių ir grožio žiedai bei išskirtinės kompozicijos!. – Iliustr. – Rubrika: Prie Vytauto kalno // Naujasis Gėlupis. – ISSN 1392-7248. – 2020, rugs. 12, p. 7.
Birštono kultūros centre pristatyta tradicinė jurginų paroda, apdovanoti gėlininkai. O. V. Grybauskienė perskaitė savo pasaką „Tartanas ir Evelina“paminėtas S. Moravskis.

 
Lazauskienė, Dalė
Tas jurginų puošnumas… / Dalė Lazauskienė ; autorės nuotraukos. – Iliustr. – Turinys: Pasaka apie Tartaną ir Eveliną / Ona Valerija Grybauskienė // Gyvenimas. – ISSN 1648-0392. – 2020, rugs. 12, p. 6.
Birštono kultūros centre vyko tradicinė jurginų augintojų šventė, kurioje jie iš savo darželiuose išaugintų bei pražydintų gėlių sukūrė grožio ir atgaivos sielai oazę. Jurginų parodos Birštono savivaldybėje vyksta daugelį metų, ko gero, joms pradžią davė Birštono bibliotekos rengiami kasmetiniai S. Moravskio skaitymai.
Paskutinį kartą redaguota: 2021-08-04
Galerija