2017 m.

„Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2017 m."

2017-aisiais pamėgtas projektas jau antrus metus pasiekė ir Birštono krašto bendruomenes. Renginius organizavome bendradarbiaudami su Nemajūnų bendruomenės santalka, Siponių krašto ir Birštono vienkiemio bendruomenėmis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais surengėme 10 literatūrinių kelionių, kuriose skambėjo geros muzikos bei skambiausių tekstų mozaikos. Ypatingas dėmesys skirtas rašytojų: K. Bradūno, I. Simonaitytės, B. Brazdžionio, J. Blekaičio, pirmosios lietuviškos knygos, M. Mažvydo „Katekizmo“, (470 metų) jubiliejinėms sukaktims, savo gyvenimu ar kūryba su Birštonu susijusiems žymiems kūrėjams. Pristatyta G. Aleksos, V. Bubnio kūryba.

Birštono viešosios bibliotekos projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum" (Alina Jaskūnienė LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro" (2017-07-13, (06-20 įrašo min.).



10 VAKARŲ, PASIPUOŠUSIŲ LITERATŪRA, TEATRU IR MUZIKA
Paskutinį kartą redaguota: 2020-05-14

Vakaras, skirtas Martyno Mažvydo „Katekizmo", pirmosios lietuviškos knygos, 470 metų jubiliejui
Vasarą pasitikome projekto renginiu, skirtu lietuvių raštijos pradininkui Martynui Mažvydui, gražiam pirmosios lietuviškai spausdintos knygos 470 m. jubiliejui.

Talentingi Kauno dramos teatro aktoriai Egidijus Stancikas ir Dainius Svobonas kartu su Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos ansambliu „Adoremus“ pristatė jautrią teatralizuotą literatūrinę-muzikinę programą, kurioje jausmingai papasakojo apie patį M. Mažvydą, jo gimimą, kilmę, išsilavinimą, reformacijos dalyvio, liuteronų kunigo kelią, gabumus, požiūrį į gyvenimą ir pan., džiaugsminga širdimi atvėrė pirmą lietuvišką knygą – aptarė „Katekizme“ nagrinėtas tema.

Įtaigiai, emocionaliai skaitytos „Katekizmo“ ištraukos, J. Marcinkevičiaus, Vinco Mykolaičio Putino, Kazio Bradūno, Bernardo Brazdžionio bei Sigito Gedos tekstai nejučiomis nukėlė į 1547-uosius, artimiau supažindino su to meto visuomenės atspindžiais, M. Mažvydo vertybėmis ir siekiais. Ypatingą renginio atmosferą sukūrė, į apmąstymus nuskraidino choro atliekamos giesmės iš pirmosios lietuviškos knygos, senovės lietuvių, lietuvių ir lotynų kalbomis.

Vakaro pabaigoje aktorius E. Stancikas pasidžiaugė, kad Birštono viešoji biblioteka inicijavo šį gražų, ypatingą renginį, o bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė dėkojo artistams ir dainininkams už puikiai parengtą, prasmingą programą, pakvietė susirinkusius į sekantį projekto renginį, skirtą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto, publicisto Kazio Bradūno gimimo 100-mečiui.

Plačiau apie vakarą:
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=32335

Kazio Bradūno kūrybos vakaras. Svaiginantis ir dieviškai paprastas
Pakvietėme į Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Kazio Bradūno kūrybos vakarą, kuriame dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, rašytojo dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, bei svajingą kanklių muziką dovanojusi kanklininkė Asta Jonkutė-Bogdanienė.

Gausiai susirinkusiems birštoniečiams ir kurorto svečiams tylos minute pagerbus partizanus, tremtinius, visus, kritusius laisvės kovose, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas neatsitiktinai priminė birštoniečių Povilo Buzo, Julijos ir Albino Grigonių bei Stasės Belickienės indėlį spausdinant ir platinant į laisvę kvietusius ir sovietinės valdžios draustus leidinius. Vienas jų – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika", šiemet mininti leidimo 45-metį.  Apie tai vaizdžiai ir nuoširdžiai pasakojo poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. 

Dėkodamas už nuostabų vakarą, Birštono vicemeras Vytas Kederys žavėjosi rašytojo šeimos stiprybe, tvirtumu, nepaprasta meile savo kraštui, žemei. Birštono viešosios bibliotekos direktorė džiaugėsi, kad didžių žmonių darbai gyvi mūsų širdyse – tai įrodė didelis žiūrovų būrys, kurie plojo atsistoję.

Plačiau apie vakarą:
Siponių biblioteka pražydo jausminga poeto Bernardo Brazdžionio kūryba

Tęsiant projektą, išskirtinio lietuvių poeto, laisvės dainiaus Bernardo Brazdžionio kūryba, jo gražia 110-ųjų gimimo metinių sukaktimi pražydo bibliotekos Siponių padalinys.

Siponių bibliotekoje besisvečiavusi asmeniškai, laiškais ir eilėmis rašytoją pažinojusi žymi aktorė, skaitovė, režisierė Olita Dautartaitė saulėtą penktadienio vakarą pakvietė į lyrišką literatūrinę kelionę – pasidalino šiltais prisiminimais, įžvalgomis apie B. Brazdžionį, jo gyvenimą, pomėgius, vertybes bei charakterį, skaitė ir deklamavo jautrias, sielą glostančias, gražiausias jo eiles. Nuoširdus poezijos žodis, raiškiai, įtaigiai skaitomos prasmingos eilės atskleidė tikrąją, šviesiąją talentingo poeto, to meto dvasią, pakylėjo, nukėlė į apmąstymus apie gyvenimą, jo prasmę... Siponių krašto bendruomenė ir O. Dautartaitė džiaugėsi prasmingu, šiltu literatūriniu vakaru, galimybe pabūti drauge, pasimėgauti nuoširdžiai užsimezgusia draugyste, pasinerti į nuostabų, užburiantį B. Brazdžionio kūrybos skambesį.

Pakiliu sveikinimu – B. Brazdžionio eilėraščiu, renginį užbaigusi O. Dautartaitė dėkojo susirinkusiems už tai, kad myli literatūrą, ypač – poeziją, dar kartą pasidžiaugė tokia vieninga, draugiška Siponių krašto bendruomene bei galimybe dalyvauti prasmingame literatūriniame bibliotekos projekte, džiuginančiame ne tik jos, bet ir klausytojų širdis, o atsidėkodamas už jausmingas poetines vakaro akimirkas, Seimo narys A. Palionis padovanojo aktorei knygą apie Siponių kraštą „Čia Nemunas vingiuoja“.

Plačiau apie vakarą:
http://birstonas.lt/2017/06/21/siponiu-biblioteka-prazydo-jausminga-poeto-bernardo-brazdzionio-kuryba
http://www.gyvenimas.eu/2017/06/27/poeto-bernardo-brazdzionio-eiles-iki-siol-jaudina-sirdis/
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=32489

Alvydo Šlepiko kūrybos vakaras
Poeto, režisieriaus, aktoriaus bei scenaristo, ne vieną literatūrinę premiją laimėjusio rašytojo Alvydo Šlepiko kūrybą pasitikome erdvėje po atviru dangumi.

Vakaro metu kalbėjome apie jau septintą kartą perleistą jo romaną „Mano vardas – Marytė“. Rašytojas pasakojo apie „vilko vaikus“, apie jų dalią, kai penkiamečiai vokietukai eidavo pėsčiomis į Lietuvą. Apie tai, kaip vyresniuosius savo vaikus motinos parduodavo už bulvių maišą, nes tik taip buvo galimybė išsaugoti visų vaikų gyvybes: mažesnieji pavalgys, o vyresnėlis, parduotasis, irgi nebus badu marinamas. Nepatyrusiems karo, negyvenusiems jo nuojautomis, ypač jaunesniajai kartai, tai labai sunku suvokti, įsijausti į to meto vargą, šaltį ir badą.

Autoriaus pasakojimą keitė užburiantys aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus skaitymai ir Vytauto Kiminio pravirkdyta birbynė.

Čia pat buvo galima įsigyti Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygų, tarp kurių buvo ir Alvydo Šlepiko knygų.

Plačiau apie vakarą:
http://kvitrina.lt/literaturinis-vakaras-su-alvydu-slepiku/
http://www.gyvenimas.eu/2017/06/30/kas-tai-sako-moteris-ar-pati-knyga/

Ievos Simonaitytės kūrybos vakaras

Į Birštono kurhauzą, kartu su Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureate Virginija Kochanskyte, operos solistu Egidijumi Bavikinu ir pianiste Beata Vingraite, pakvietėme paminėti Mažosios Lietuvos rašytojos, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėjos I. Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių.

Aktorė Virginija Kochanskytė itin jautriai vedė rašytojos gyvenimo ir kūrybos keliu, įpindama ir savo prisiminimų, patirties, dvidešimt metų kurto romano „Vilius karalius", apysakos „Pikčiurnienė" ištraukomis atskleidę tvirtą pasakotojos talentą. 
Rašytojos gyvenimas buvo sunkus, bet, kaip Virginija Kochanksytė gražiai pastebėjo, Dievas ne veltui davė daug išbandymų. Tik stiprios rankos, užgrūdinta širdis galėjo atverti tą Dievo siųsta pasakotojos talento lobių skrynią.  O joje ir humoras, ir kritiškas žvilgsnis į žmogaus prigimtį, atviros pamokos apie pyktį, pavydą, puikybę, apie to meto Mažosios Lietuvos būtį, kuri savo žmogiškąja prigimtimi dar labai artima šių dienų žmogui. O humoras... Toks lietuviškai skoningas ir tikras. O liūdesys... Toks gyvenimiškas ir universalus.

Vakaras, kurį vedė V. Kochanskytė, dainavo Kauno muzikinio teatro dainininkas, tenoras Egidijus Bavikinas, o jam akompanavo pianistė Beata Vingraitė, nepaliko abejingų. Pilna salė, plojimai atsistojus - nuuostabus įvertinimas tiek mums, projekto organizatoriams, tiek programą pristačiusiems aktoriams.

Plačiau apie vakarą:
http://kvitrina.lt/ieva-simonaityte-juk-sunkus-kaip-akmuo-buvo-mano-gyvenimas/
http://www.gyvenimas.eu/2017/07/21/ir-pati-as-ten-esu/
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=32896

Jautrus Gasparo Aleksos vakaras, nukėlęs į netolimą praeitį
Nusikelti į netolimą praeitį pakvietėme kartu su rašytoju Gasparu Aleksa, netradiciniu ir itin įdomiu naujausiu jo romanu „Šventojo Akiplėšos medžioklė".

Gasparas Aleksa – talentingas, nemažą savo kūrybos gerbėjų ratą turintis poetas, prozininkas, dramaturgas, išleidęs net 14 įvairaus žanro knygų. Penktasis jo romanas „Šventojo akiplėšos medžioklė“ parašytas remiantis tikrais faktais apie legenda tapusį žmogų – kunigą Juozą Zdebskį, kurio atminimas vis dar gyvas Prienų ir Birštono krašto žmonių širdy.

Prienų bažnyčioje J. Zdebskis yra dirbęs vikaru, Birštone vedęs rekolekcijas. Jis rūpinosi pogrindinės spaudos platinimu, bendravo su birštoniečiais Albinu Grigoniu, Stase Belickiene, Povilu Buzu, Onute Valatkaite. Nors kunigas buvo persekiojamas, kalinamas ir pan., visuomet mokė žmones tikėjimo tiesų, kovojo už vaikų katekizaciją bažnyčiose, už tai buvo suimtas ir teisiamas. Aktyvūs Prienų ir Birštono parapijiečiai surinko 17 tūkstančių parašų, ginančių teisę kunigui mokyti vaikus katekizmo. Parašus į Maskvą vežė jam ir jo darbams ištikimi parapijiečiai: Antanas Grinkevičius bei Leokadija Miškinienė, tarp jų ir birštonietis Povilas Buzas, anuomet savo namuose įkūręs slaptą spaustuvę, spausdinęs Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką.

„Tarybinės demokratijos“ atvaizdais alsuojančias romano ištraukas įtaigiai skaitė pats Gasparas Aleksa bei rašytoja Violeta Šoblinskaitė, emociolnaliais, jausmingais smuiko ir fortepijono garsais programą pripildė garsi kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi tekstų, dalyvavo pokalbyje su rašytoju, uždavė jam įvairius klausimus, nuoširdžiai dėkojo už tokį prasmingą, didelį darbą, renkant dokumentiką ir aprašant sovietmečio kunigų gyvenimo peripetijas, už įdomią, skaitytojui patrauklią knygą.

Renginiui pasibaigus prie G. Aleksos nusidriekė eilė jo kūrybos gerbėjų, norėjusių asmeniškai pabendrauti su rašytoju, gauti jo autografą.
Literatūrinis Jurgio Blekaičio sugrįžimas į mylimą Birštoną
Jaukų rugpjūčio vakarą susirinkome Kurhauze prisiminti artimai su Birštonu susijusį žmogų – teatrologą, aktorių, režisierių, poetą, žurnalistą, meno kritiką Jurgį Blekaitį. Šiemet, liepos 8-ąją, minėjome jo gimimo 100-ąsias metines.

Primindamas svarbiausius Jurgio Blekaičio gyvenimo ir kūrybos faktus, ypatingą jo vaikystės ir jaunystės ryšį su Birštonu, jausmingą vakaro programą pradėjo aktorius Andrius Bialobžeskis.

J. Blekaičio tėvas, Birštono ūkininko sūnus Adomas Blekaitis, tarnavo Rusijos kariuomenėje, pasitraukęs į atsargą dirbo įvairiose įstaigose. Peterburge vedė lenkų kilmės katalikę Eleną Slupską, su kuria, Kelomekio miestelyje Suomijoje susilaukė sūnaus Jurgio.

Prasidėjus revoliucijai, Blekaičių šeima iš Peterburgo persikėlė į Lietuvą – apsigyveno Birštone pas tėvo gimines. Čia prabėgo patys gražiausi J. Blekaičio vaikystės, jaunystės metai: „Savo tėviškę laikau aš Nemuno kilpos apglėbtą, į Vytauto kalną atsirėmusį Birštoną, mano Tėvo Adomo Blekaičio ir, kaip atrodo, visų kitų Blekaičių gimtinę. <...>...ten mano pirmieji prisiminimai iš ankstyvos vaikystės, ten tas tikrasis, vienintelis gyvas, tarsi įdvasintas gamtovaizdis, kokį gal kiekvienas nešiojamės savy iš pirmo, pusiau sąmoningo pamatymo“ – rašo J. Blekaitis atsiminimuose. Nostalgija ir nepaprastai šilti poeto jausmai gimtinei atsispindi ir jo laiške V. A. Jonynui:  „Birštonas buvo laisvė, draugai, linksmos žaidynės, vėliau – meškerė, nerūpestingos saulėtos dienos“. Šie šilti prisiminimai vėliau sugulė jautriame eilėraščių cikle „Septyni Nemunai“.

Šeimai išsikrausčius į Kauną, J. Blekaitis baigė „Aušros“ gimnaziją, o 1943 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo teatrologo specialybę. Dalyvavo studentų Vaidybos studijoje, kuriai vadovavo Lietuvos teatro režisierius, aktorius, pedagogas A. Jakševičius, 1940–1944 m. dirbo aktoriumi režisieriumi Vilniaus valstybiniame, vėliau „Vaidilos“ teatruose.

1944 m. J. Blekaitis pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, o nuo 1949 m. – JAV. Nors dirbo sunkų fizinį darbą, negailėjo laiko ir jėgų kūrybai, teatrui, kurie jo gyvenime užėmė ypatingą vietą. Režisavo vaidinimus Čikagos, Monrealio lietuvių ir kituose teatruose. Daugiau nei 3 dešimtmečius (1952–1987) dirbo „Amerikos balso“ radijuje. Daugelis jo klausytojų prisimena įtaigų Jurgio Blekaičio balsą, jo rengtus ir skaitytus pranešimus politikos ir kt. temomis.

Platus Jurgio Blekaičio kūrybinis palikimas – straipsniai apie teatrą, atsiminimai apie B. Sruogą, H. Radauską ir kitas iškilias asmenybes, A. Achmatovos, J. Brodskio ir kt. poetų eilėraščių vertimai, teatro istorijos studija „Algirdas Jakševičius – teatro poetas“ ir du poezijos rinkiniai – „Vardan vandenims ir dienoms“ ir „Rudens ritmu“.

Birštono kurhauze įtaigiai ir jautriai Andriaus Bialabžeskio skaitomos Jurgio Blekaičio eilės vilnijo, liejosi, tekėjo lyg Nemunas, palydėtas užburiančia, nostalgiška vieno geriausių Lietuvos fleitininko Vytauto Sriubikio muzika.  

„Septyni Nemunai
ilgesį mano supa, linguoja.
Pažvelgsiu nuo kalno plačiai į šalis –
– ten, slėny, galingom sidabro rankom
septyni Nemunai neša tėviškę mano, <...>“

Iškilus vakaras, nužėręs užmaršties dulkes, priminęs neeilinės Jurgio Blekaičio asmenybės gyvenimą bei kūrybą, jo meilę savo jaunystės Birštonui, abejingų nepaliko. Susirinkusieji susižavėjimą programa  išreiškė negailėdami skambių aplodismentų, dalydamiesi maloniais neparasto vakaro įspūdžiais...

Plačiau apie vakarą:
http://www.etaplius.lt/jurgio-blekaicio-nemunai
http://kvitrina.lt/po-zvaigzdetu-vasaros-dangum-jurgis-blekaitis-savo-teviske-laikau-nemuno-kilpos-apglebta-i-vytauto-kalna-atsiremusi-birstona/
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=33231
http://www.gyvenimas.eu/2017/08/18/septyni-nemunai-nesa-teviske-mano/

Vakaras poeto, žurnalisto, prozininko Pauliaus Širvio kūrybai

Poeto, rašytojo, prozininko Pauliaus Širvio kūrybos pasiklausyti pakvietėme Birštono vienkiemio ir aplinkinių vietovių gyventojus.

Eiles, pritariant  džiazo muzikantui Vytautui Labučiui, skaitė ir dainavo aktoriai D. Jankauskaitė bei P. Ganusauskas.

Plačiau apie vakarą:
http://www.naujasisgelupis.lt/?p=32650

Šventiškas susitikimas su rašytoju Vytautu Bubniu

Paskutinis 2017-ųjų projekto vakaras buvo ypatingas mums visiems - artėjo kraštiečio, dramaturgo, prozininko, eseisto Vytauto Jurgio Bubnio garbingas 85 metų jubiliejus.

Pilnutėlė Kurhauzo salė, kurioje, kaip taikliai pastebėjo aktorius Egidijus Stancikas, „susirinko visa Lietuva“, nuščiuvusi klausėsi aktoriaus skaitomų ištraukų iš rašytojo knygų „Širdimi regėti“, „Kad vėjai neišpustytų“, primenančių ryškius Vytauto Bubnio gyvenimo ir kūrybos tarpsnius.  Vakarą autorinėmis dainomis sušildė aktorius, bardas Gediminas Storpirštis.

Buvo prisiminti garsūs Lietuvos žmonės – poetas Justinas Marcinkevičius, su kuriuo gražiai bendrauta, taip pat maestro Vytautas Kernagis – filme „Mažoji išpažintis“ atlikęs Beno vaidmenį, su kuriuo rašytojas taip pat susibičiuliavo.

Nuoširdžiai mintimis apie gyvenimą kartu su rašytoju pasidalino Elena Kurklietytė: „/.../ svarbiausia yra namų dvasia, kurią kartu su Vytautu kuriame: tai yra knygos, tolerancija kito minčiai, kito kūrybai ir pagarba vienas kitam /.../“.

Rašytojui palinkėti sveikatos ir pasidžiaugti jaukiu vakaru atvyko Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, mero pavaduotojas Vytas Kederys.

Anot rašytojo didžiausias įvertinimas yra jo skaitomos knygos. Kaip teigė Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, inicijavusi šį projektą: „Norėjome atsinešti po vieną Jūsų knygos egzempliorių, tačiau bibliotekoje jų tiesiog neradome. Jos yra pas mūsų skaitytojus…“.

Plačiau apie vakarą:
http://www.regionunaujienos.lt/ramybe-ir-jausmu-kvepiantis-literaturinis-vakaras-su-rasytoju-vytautu-bubniu/Fotoakimirkos
http://www.gyvenimas.eu/2017/09/01/susitikome-ir-atsisveikinome-mintimis-apie-knyga/



Galerija